PublicistikaAktualijos

Penki sakiniai apie mūsų kalbą

-lj- Praeitą savaitę Seimas atmetė Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą dėl galimybės asmens dokumentuose rašyti autentiškas pavardes, ir tai yra apgailėtinas sprendimas. Iš tiesų, kaip jau buvo motyvuota Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, svetimvardžiai nėra lietuvių kalbos ir lietuviškos rašybos savastis – juk pats žodis „svetimvardžiai“ pasako: tai yra svetimi vardai, ne mūsų kalbos.

Pliusas ant sielos

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Negaliu pakęsti žodžio „kultūrintis“. Sąmonė jį automatiškai saisto su kultūrizmu, fitnesu ir kitais neatpažintais tolimųjų galaktikų objektais. Reiškia jis tai, kad pakeli galvą nuo krosnies su kunkuliuojančiom kruopom ir nusiteiki skirti dėmesio miesto gyvenimui. Nežinau, gal galima važiuoti ir į kaimą pasisemti kultūros, bet turbūt retai, o ir reikia žinot tikslias vietas, įvykius, fenomenus, žmones.

Penki sakiniai apie mūsų kalbą

-lj- Bulvarinėje žiniasklaidoje vis dar pasitaiko nesuvokimo (apie tai jau esu rašęs), kad latviška (t. p. ir mūsų žemaitiška) galūnė -s (kartais -š) yra tas pats, kas standartinė lietuviška -as, todėl dar pasitaiko išgirsti „Raimondas [kodėl ne „Raimondsas“?] Paulsas“. Bet štai ir kultūrinėje žiniasklaidoje pristatant knygą „Baltų raštai ir ženklai“ teigiama, kad jos autorius latvis esąs Celmsas – šitaip rašė…

Penki sakiniai apie mūsų kalbą

-lj- Pridedant galūnes prie autentiškai rašomų svetimvardžių apostrofas mūsų rašyboje vartojamas per dažnai.

Ar nepavėluota su naujadaru?

-rž- Praėjusiame „Šiaurės Atėnų“ numeryje Dainius Juozėnas rašo: „Mariaus Ivaškevičiaus naujadaras mistras yra labai geras ir taiklus…

Plačiai atmerktos moksleivių akys

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Jau antrus metus skaitau Jaunųjų filologų konkurso darbus – moksleivių prozos bandymus. Džiaugiuosi, kad nors tokiu būdu nesu visiškai „atitraukta“ nuo mokyklos, kuriai jaučiuosi skolinga, kad ir dividendais. Nesugalvoju nieko kito, kaip tik pasiūlyti paaugliams skaityti Rainerio Marijos Rilkės „Laiškus jaunam poetui“ – ten išdėstyta viskas, kas reikalinga norinčiajam rašyti.

Penki sakiniai apie mūsų kalbą

-lj- Žiniasklaida pranešė, kad bręsta sumanymas Palangos oro uostą (esantį tarp Palangos ir Šventosios) pervadinti Klaipėdos oro uostu. Tokių atvejų, kai pavadinimai neatitinka tikrovės, jau yra ir dabar. Gyvenimą baigianti Ignalinos atominė elektrinė yra anaiptol ne Ignalinoje, o prie Visagino (už 45 km nuo Ignalinos).

Gimtosios kalbos reikšmė asmenybės ugdymui

GIEDRĖ STUNŽĖNIENĖ Daugelio tautų šviesuoliai – filologai, kurie dažniausiai buvo ir filosofai, – ne vieną šimtmetį nagrinėjo ir suprato gimtosios kalbos reikšmę asmenybei ir tautai. Jų įžvalgas patvirtino XX a. suklestėjusios psicholingvistikos atstovai, pasitelkdami įvairius eksperimentus.

Nelygybė nėra socialinė liga, kurią reikia „gydyti“

CHARLES MOORE Pernai pasirodžiusi Richardo Wilkinsono ir Kate Pickett knyga „Gulsčiukas“ („The Spirit Level“) buvo tokia populiari, kad sulaukė antro leidimo. Joje tvirtinama, kad nelygybė išaugusi Vakarų pasaulyje ir kad tai yra blogai – ne tik vargšams, bet ir visai visuomenei. Knygos paantraštė – „Kodėl lygybė naudinga visiems“.

Penki sakiniai apie mūsų kalbą

-lj- Kai kurie radijo ir televizijos žurnalistai pavardę Čaplikas taria su kietu č ir, matyt, jie teisūs, bent formaliai. Bet gal ši ir kai kurios kitos panašios pavardės tiesiog netinkamai rašomos, o tokios jų rašybos priežastis galbūt ta, kad dauguma lietuvių apskritai niekada netaria kieto č: sako „ginčias“, „čiaižyti“ ir t. t. (matyt, dėl tarmių įtakos).