Paveldas
Aleksandro Bardausko Baubliai
Baublių prižiūrėtoją Aleksandrą Bardauską pažįstu nuo 1962 m. Teko su juo pabendrauti Bijotuose, į Baublių muziejų lydint ekskursijas ar svečius. A. Bardauskas buvo neretas svečias ir Šilalėje: tai knygyno darbuotojas paragindavo, kad leidinėlį „Baubliai“ greičiau į Bijotus atgabentų, tai į kultūros skyrių užeidavo pasibėdoti dėl Dionizo Poškos vandens malūno
Prūsų kraujo paveldėtojai
Menant Didžiojo prūsų sukilimo svarbą baltų pasauliui ir 750-ąsias jo metines su istoriku TOMU BARANAUSKU kalbasi Juozas Šorys
Po dvidešimt penkerių metų: lietuvių dainų rinkinys gruziniškai
NANA DEVIDZĖ Žinome, kad kiekviena knyga turi jai skirtąją lemtį. Iš tikrųjų keistas ir stebinantis likimas ištiko kultūros ryšių centro „Kaukazo namai“ 2009 m. publikuotą leidinį „Žalioji rūta“.
„Eglė žalčių karalienė“: gyvybės ir mirties domenas
EUGENIJUS ŽMUIDA Pasaka yra sąlyginis „Eglės žalčių karalienės“ apibūdinimas. Ją nagrinėjusieji ne kartą buvo sustoję ties tokiu apibrėžimu, sakydami: tai neįprastas, netipiškas, atviros struktūros kūrinys. Pasaka vadinti netikslu, nes nėra laimingos pabaigos. „Eglė žalčių karalienė“ baigiasi tragiškai.
Raganos kalendorius
GINAS ŽIEMYS Templum – tempus Anot Mircea Eliadės, norint gyventi pasaulyje, reikia jį sukurti. Indėnų algonkinų šventnamis (templum), kuriame vyko iniciacijos, vaizdavo Visatą. Jo stogas simbolizavo dangaus skliautą, grindys – žemę, o keturios sienos – keturias pasaulio šalis.
Laiškai iš praeities: Gardinas – Lietuvos ar Kijevo Rusios pakraštys?
ARŪNAS KAZYS KYNAS Gardino miesto ir krašto istorija yra tiesiogiai susijusi su Lietuvos valstybės formavimusi. Gardinas yra ir jotvingių (sūduvių), prūsų, lietuvių, žemaičių genčių kovų su rytų ir vidurio slavais liudininkas.
Kamos aukštupio motinos-gulbės
Su udmurtų šokių folkloro ansamblio „Ekton korka“ vadovu dr. ANDREJUMI PROKOPJEVU kalbasi Juozas Šorys – Lankėtės „Balticoje“ Estijoje, šiemet – folkloro festivalyje „Atataria lamzdžiai“ Kaune, „Skamba skamba kankliai“ Vilniuje… Žinome, kad udmurtai gyvena Kamos ir Viatkos upyne, bet – kas jie?
Senieji karpiniai
BEATRIČĖ RASTENYTĖ Domėdamiesi interjeru, gražindami buitį dairomės į įvairių tautų tradicijas. Kaip savo namus dar ne tokiais senais laikais puošė lietuviai? Sodybos apaugusios medžiais ir sodais, įvairiausiomis tvorelėmis aptverti gėlių darželiai, ažūriniais ornamentais papuoštos, gėlėmis išpieštos langinės,
Monikos Bičiūnienės šimtmetis
Jūratė Stauskaitė, dailininkė, Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos vadovė: Esame Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje Mokytojų namuose, kuri egzistuoja jau šešerius metus. Joje surengta apie 60 parodų ir toli gražu ne tik vaikų ir jaunimo kūrinių.
Animistiniai kultai
ZURAB CERETELI, TAMILA CAGAREIŠVILI Animistinės kilmės kultai ir su jais susiję tikėjimai buvo svarbūs kartvelų genčių, nuo neatmenamų laikų gyvenusių Gruzijos teritorijoje, mąstysenoje. Istorinė ir etnografinė literatūra patvirtina, kad egzistavo išplėtotas pagarbos medžiams kultas. Medžiams buvo priskiriamos įvairios galios: magija, gebėjimas gydyti, apsauga nuo vadinamosios negeros akies, gyvenimo ir vaisingumo funkcija ir kt.
