Paveldas
Mizarų dainininkė Juzė Jurkonienė
JUOZAS KUCKAILIS Sakoma, kad gyvenime daug ką lemia atsitiktinumai. Vienas iš jų kalbininką prof. Juozą Balčikonį suvedė su paprasta kaimo moterimi, nuostabų liaudies dainų pojūtį išsiugdžiusia asmenybe, dzūke Juze Jurkoniene iš Mizarų kaimo
Saulės spalvos
Su savamoksle liaudies menininke, šiemetine „Aukso vainiko“ laureate ELENA ADOMAITIENE kalbasi Juozas Šorys – Kokie Jūsų prisiminimai iš vaikystės, kur ir kaip augote?
Raitininkų kaimo šventės
VINCAS LAPINSKAS Naujųjų metų išvakarėse žmonės ilgai vakarodavo ir neidavo gulti. Visi laukdavo dvyliktos valandos ir Naujųjų metų pradžios. Jeigu atsigulei ir užmigai nesulaukęs Naujųjų, tai apsnūdęs ir neišsimiegojęs būsi visus ateinančius metus. Visi su nekantrumu laukdavo Naujųjų spėliodami, kokie jie bus: geresni ar blogesni, linksmesni ar liūdnesni.
Kūčių užeiviai
NIJOLĖ MARCINKEVIČIENĖ Kalėdos – metas, kai į mus vėl atsigręžia motulė Saulė. Prasiveria Dangaus langai ir, stebuklinės šviesos paviliota, per aukštus kalnus, per žemus klonius su šyvais žirgais, nauju važeliu, geležiniais ratais, šilko botagais atvažiuoja Kalėda
Apie žemynėliavimą, užstalę ir dangiškąjį pieną
JUOZAS ŠORYS Lietuvos liaudies kultūros centro rengiamo ciklo „Gimtis. Būtis. Mirtis. Pasaulėjautos ir pasaulėžiūros aspektai“ penktosios konferencijos „Tradicinės mitybos kultūra“, orientuotos ne tik į kultūrininkus, bet ir į „akademikus“
Dar viena liūdna pasaka
NIJOLĖ MARCINKEVIČIENĖ Laimingai sau gyveno vyras su pačia ir turėjo dukrelę, kurią be galo mylėjo. Motina sunkiai susirgo ir mirė. Neilgai trukęs tėvas parvedė pamotę, ir jiedu susilaukė dar vienos dukros.
Višinskių giminės genai
Su šiemetinės Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos viena iš laureačių, pedagoge, etnologe doc. dr. IRENA AUŠRELE ČEPIENE kalbasi Juozas Šorys
Riešučio pasaka
Riešuto semantikos bruožai VIDA ŠATKAUSKIENĖ Ar šį rudenį pasidžiaugėte sunokusiais riešutais, paragavote šviežių branduoliukų? Grybus, uogas rinkti mėgėjų netrūksta, bet klydau manydama, kad šiais laikais žmonės jau užmiršo riešutauti.
Vėlinės ir Kūčios – akistata su protėviais
JUOZAS ŠORYS Vis girdint įgrisusius „kalbančiųjų galvų“ aimanavimus dėl menko „Lietuvos žmonių“ įsitraukimo į visuomeninius judėjimus, pilietinius sambūrius, atrodo, radosi gal dar veiksmingesnė ir demokratiškesnė nuomonių reiškimo (ir prastūmimo) forma – peticijos.
Aleksandro Bardausko Baubliai
Baublių prižiūrėtoją Aleksandrą Bardauską pažįstu nuo 1962 m. Teko su juo pabendrauti Bijotuose, į Baublių muziejų lydint ekskursijas ar svečius. A. Bardauskas buvo neretas svečias ir Šilalėje: tai knygyno darbuotojas paragindavo, kad leidinėlį „Baubliai“ greičiau į Bijotus atgabentų, tai į kultūros skyrių užeidavo pasibėdoti dėl Dionizo Poškos vandens malūno