LiteratūraVertimai
Kad viskas būtų kaip pas žmones
– Jūs vaidinate didvyrius, žudydami beginklį senį. Nieko, mano Ostapas jums parodys, kaip elgiasi tikri didvyriai… – sušuko senolis ir užtraukė Ukrainos himną: – Šče ne vmerla Ukrainy i slava, i volia…
Žalčių takas
Pagaliau jie vakare susitiko, ir Viga apsimetė truputį nustebusi, kad suteiktų draugei džiaugsmo. Aris nebuvo pasikeitęs – širdingai ir laisvai plepėjo su abiem moterimis, ir būtent jis pasiūlė kitą dieną nuvažiuoti prie ežero gamtos rezervate.
Buvo praėję daugiau nei dvidešimt metų. Vizualių pokyčių, žinoma, buvo įvykę. Vyriškio veido bruožai tapo griežtesni, ir jis truputį raišavo – kažkuri iš jo pasiutusių alpinizmo idėjų pasibaigė sunkiu kritimu.
Gazos Katastrofa
Šviežiai iškeptas tėvelis su sūnumi ir jo mama
padėvėtame karavane,
mobiliame namelyje, kuris tą valandą
žemiškesnis
už bet kurią pasaulio šalį.
Iš mano netobulos burnos, gyvenimo ir būdo
Žinau, kad nemėgsti eilėraščių, ypač mano,
ypač dėl to, kad manieji niekad neateina,
kai tau jų reikia labiausiai, žinau,
mano vidinis gyvenimas manosi gyvenantis išorėje,
bet ne, jis prabunda tik kažkam
per stipriai atsitrenkus, kažką praradus, lyg pavėlavusi…
Iš „Sonetų Krisui“, 36
Bučiuokis atmerktom akim: taip: kada
Bučiuojies. Ir visą kitą svaigų laiką leisk artėt prie jų;
Nemiegantis, meldžiu tavęs (mielasis) siekti
Tamsoj manęs, kaip aš tavęs siekiu,
Staiga atsiskiriam… tik aš abu tada
Ir kada slysta tavo pirštai, tebūsim du
Tiktai, „sapnų toj karalystėj“: norėčiau likti
Vieninteliu priimtu tavo piliečiu.
Lentelės
Jiems nepatiko jo idėjos,
todėl nušovė į galvą.
Pro kulkos išmuštą skylę
jo idėjos pasisės po pasaulį,
išsikėtos lyg vijoklis.
Iš balto drugelio esame gimę [Aspazija, Rainis, Ērmanis...]
[Vitauts Ļūdēns:] Mūsų dainos – skydai senieji, jos pagalve mums bus.
Kvėpuosim daugelio likimu kaip Dauguvos pakrantės.
Mes būsim atsimerkę ir niekas mūsų neužklups, mūsų kūnais ir kaulais Dauguvos tėkmės neužtvenks.
Aforizmai
Knygų skaitymas negali pakeisti kasdienio, atviro, nuoširdaus savo praeities ir ateities veiksmų apmąstymo – nuolatinio žvilgsnio sau į veidą (nors tai ir būtų trikdantis vaizdas).
Kas yra pinigai?
Yra toks senas posakis, kad pinigai – visų blogybių šaknis. Aš sakyčiau, kad visų blogybių šaknys yra pinigai… ir nedoros moterys.
Charkivo pasakėčios
Kiaulė su Skruzdėle susiginčijo, kuri iš jųdviejų turtingesnė. O Jautis buvo už liudytoją ir už nešališką teisėją.
– Ar tu daug turi duoninių grūdų? – su pasipūtėliška pašaipa paklausė Kiaulė. – Nagi paaiškink, gerbiamoji ponia…
– Turiu pilnutėlę saują pačių švariausių grūdų.
Kai tik Skruzdėlė taip pasakė, Kiaulė ir Jautis staiga pratrūko juokais.
