Literatūra

ARTŪRAS DUBINSKAS

„Literatūrinių slinkčių 2020“ žvaigždės ir įžymybės

Šiandien laidoje kalbėsimės apie jaunųjų rašytojų festivalio „Literatūrinės slinktys“ kūrybos rinkinį (išleido asociacija „Slinktys“, 2020). Festivalis, kaip ir kasmet, turėjo vykti pavasarį, bet šalyje įvestas karantinas pakeitė planus – renginys nukeltas į rudenį.

TOMAS VYŠNIAUSKAS

Šnabždėtis su laumžirgiu

Ir nors visos poezijos kryptys turi teisę egzistuoti bei susikibusios bent jau mažaisiais piršteliais netvirtu žingsniu braidyti po vis banalėjančios kasdienybės pievas, man buvo smalsu, kokiai žodžio įprasminimo metodikai teikiamas prioritetas filosofijos mokslų daktarės Ievos Rudžianskaitės pirmojoje poezijos knygoje „Kita“.

VIRGINIJA TRAŠKEVIČIŪTĖ

Niūrus gyvybės optimizmas

Lietuviškas pavadinimas „Medžių istorija“ skamba gražiai, bet mažumėlę klaidina. Originalus pavadinimas – „The Overstory“, ir šis miglotas daugiaprasmiškumas kur kas tiksliau atskleidžia esmę, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų. Tai romanas apie dviejų gyvybės formų – medžių ir žmonių – santykius ir dar gerokai daugiau.

LIDIJA ŠIMKUTĖ

Eilės

GIMIAU
viena iš dviejų 40 °C šaltyje
po tirštu sniego apklotu
po šiaudiniu stogu
ARVIS VIGULS

Poezijos vertimai

Nusileisti prie jūros
tarp akmenų sukumpusių nugarų.
Tamsių, su šykščiu saulės įdegiu.
Čia taip pat didelės dantytos uolų atlaužos,
jas bangos paklusniai prisijaukino
                     kaip kertinius dvaro akmenis.

Trys apie…

Yra vyrų, kurie nė nepagalvotų.
Tu pagalvojai. Atėjai
Ir pasakei, kad vos neatnešei man gėlių,
Tik kažkas neišdegė.
EGIDIJUS ZAIKAUSKAS

昌樹

Kaip galiu smerkti tą, kuris narsiai kovėsi už savo tėvynės garbę, nors tėvynė ne kartą savo garbę pamiršo – siuntė žudyti dėl garbėtroškos ir turtų. Prieš tėvynę tu niekuo nenusidėjai. Tik ji prieš tave. Prieš dievus? Dievai seniai nuo žmonių nusigręžė.

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (5)

Žmonės puošiasi, nori būti gražūs, kad geriau jiems sektųsi veistis ir daugintis. Ir čiulba gražiai, gražiai kaip lakštingalos. Aš veistis ir daugintis jau nebenoriu, bet gražus noriu būti. Ir čiulbu kaip lakštingala. Stebiuosi savim – kam? Juk abiem kojom jau esu grabe. Dukros mane bara.

NOJUS SAULYTIS

Skruzdės, mirtis ir nemirtingumas

  Atėjus vasarai ir atgimus gamtai, darbe įgijau naujų pareigų. Dabar kasdien braukau voratinklius nuo paminklo – Konstantino Bogdano skulptūra, bronza. Sierakauskas, vienas 1863 m. sukilimo vadų, iškėlęs kardą į viršų, ir du sukilėliai – jo kairėje ir dešinėje. O kito vado, Kalinausko, gatvėje, už Centro poliklinikos, stovi Frankas Zappa, kuris taip pat Bogdano kūrinys. Keistokas sutapimas. Vorai mėgsta šį…

AUDRIUS BUDNIKAS

Pasivaikščiojimas

  Kiekvieną kartą pasivaikščiojimas būdavo spontaniškas įvykis, bent man taip atrodė. Paprastas ėjimas „prie Neries“ neretai baigdavosi fotografavimusi ant Karo muziejaus liūto ar kapeikų metimu į nykštuko fontaną. Jei ir klausdavo mano nuomonės, neabejoju, kad su entuziazmu sutikdavau eiti. Buvau šešiametis vaikas, kurio tėvai dirbo keliuose darbuose, kad neprarastų bent minimalaus orumo, tačiau aš turėjau auklę. Vienišą žemaitę nuo Kražių,…