Literatūra
Ratas
Tarkim, atsitinka tokie dalykai: bibliotekose metų metais nesilanko skaitytojai, knygynai tušti, koncertų ir teatrų salėse ant kėdžių nusėda dulkės. Ateina didžiosios tylos metas. Kaip po paskutinio karo. Tauta susitaiko su desperacija, užvaldo visuotinė apatija. Vyriausybėje kultūros ministro kėdė tuščia. Per kadaise vykusias šventes didžiosios sostinės aikštės tuščios…
Bykovas apie Glück: „Jos kūrybą laikau imitacija“
Šiandien pasaulyje, manau, yra dešimtys tūkstančių poetų, kurie visiškai pagrįstai galėtų į tai pretenduoti, ir man apmaudu būtent dėl to, kad Louise Glück vadinama poete, neturėdama tam jokio šimtaprocentinio pagrindo.
Burbulai ir srovės
Sunku nepritarti, kad laiko stoka ir prastas gebėjimas reflektuoti gyvenimą, stengiantis save suprasti, daro šių laikų žmogų labai pažeidžiamą. Atveria prielaidas jaustis vienišam tarp žmonių. Jausmų nepažinimas ir neturėjimas laiko, kada juos išgyventi, glaudžiai siejasi su nerimo sutrikimais, liūdesiu, kūno skausmais.
Eilės
Ne laiku
Protingavimai (18)
Visą gyvenimą žinojau, kad mirsiu, bet nesuvokiau to. Mirtis man buvo bereikšmis žodis. Toli ji buvo. Dabar mirtis šalia, jaučiu ją. Gyvenu dabar didelėje mirties baimėje. Kenčiu. Kančia apvalo. Švarus prieš Dievą stosiu.
Palaida upė
Lauke tyliai sudunda metro, gabenantis paskutines linksmybių ištroškusias širdis ir kūnus į Warschauer Strasse. Ten ne tik vakarėlių liūtai, tigrinėmis kelnėmis ir mėlynais dredais prieš kasdienybę kovojantys vokiečiai, bet ir Europos užkariautojai iš tokių mažų svajoklių valstybių kaip maniškė, geriantys didelio miesto šviesas, istorinių bažnyčių kupolus…
Kapitono prisiminimas
Ir mano širdis, mano linksma andainykštė širdis, dabar liūdinti dėl manęs, tačiau pralinksmėjanti, nes vieną mirksnį pakylėja tą kitą, šiandien ligotą ir bergždžią, mano linksma andainykštė širdis yra šiame saulės užlietame sodelyje, tolimame kareivinių kieme, kuris vis dėlto taip arti, taip keistai arti šalia manęs, taip giliai manyje ir vis dėlto taip toli nuo manęs, taip neįmanomai nebepasiekiamas.
Ciurau aforizmai
Nebūtina palikti namų. Pasilik prie savo stalo ir klausyk. Netgi nesiklausyk, o tiesiog lauk. Nereikia laukti, būk vienas, visiškai tyliai. Pasaulis pasiprašys būti atskleistas, jis neturi kitos išeities, kaip tik raitytis priešais tave apimtas ekstazės.
Poetas
Šiandien vienas ponas tavęs ieškojo. Labai atsiprašinėjo už trukdymą, kad atnešė rankraštį į namus. Jis paliko tau jį perskaityti. Pažėrė man krūvą komplimentų (štai kur tikras vyras, mokantis vertinti tai, ko kiti nebrangina, iškeisdami tai į parsidavėles pliuškes) ir prašė užtarti žodelį už jo eiles. Mano manymu, ką gi, eilės kaip eilės… Ak! Kai jis deklamavo apie garbanas, tai taip žvelgė į mane…
