LiteratūraKnygos

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Dienoraščiai

  Man regis, dienoraštį gali rašyti tik tas, kuriam rūpi kažką svarbaus užfiksuoti paliekant liudijimą ateities kartoms. Dienoraštis – tai lyg bandymas sustabdyti Laiką, kuris visus įvykius, mintis, jausmus linkęs tuoj pat palikti praeityje ir užmarštyje. Bet dienoraščio rašymo būdas gali būti labai skirtingas: vienas rašys diena iš dienos, kruopščiai įvardydamas faktus ir įvykius, o kitas – atrinkdamas tik svarbiausius…

-gk-

Knygos ir knygelės

  Nuo pat pradžių skaičiau įsitraukusi; ir nors autorė paaiškino savo romano sumanymą pristatymo „Paviljone“ metu, supratau, kad skaitant įdomiau nuo to atsiriboti ir tiesiog pasinerti į pasakojimo tėkmę. Moralinė programa priminė Lauros Sintijos Černiauskaitės romaną „Medaus skonis“: istorija ir žmogaus likimas yra nulemti aukštesniųjų jėgų, ir tik etinis apsisprendimas padeda joms priešintis. Prisiminiau ir nepakankamai pastebėtą Renatos Šerelytės romaną…

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Nepasotinamas geismas

  Šiuo metu Danijoje gyvenančios poetės Rimos Juškūnės antrasis eilėraščių rinkinys „Perikonas“ apraizgytas įvairiomis tematinėmis sampynomis, iš kurių ryškiausios dvi – santykiai su tėvais ir emigracijos problema, nors išryškėja ir subtili dievoieškos linija. Debiutiniame rinkinyje „Irisai“ (Kauko laiptai, 2015) R. Juškūnė pasirodo kaip tiršto verlibro kūrėja, o kai kurie jos tekstai skambesiu kiek primena Henriko Radausko poetiką. „Perikone“ poetė nevengia…

VIDAS DUSEVIČIUS

Hitopadeša

Įnikau skaityti. „Hitopadeša“ verčiama kaip „geras arba tinkamas pamokymas“. Pasakėčių proza ir eilėmis rinkinys sukurtas IX–XI a. Seniausias žinomas „Hitopadešos“ rankraštis rastas Nepale ir datuojamas 1373 m. Iš sanskrito į Europos kalbas pradėta versti XVIII a.

VITALIJ BINEVIČ

Laiko paradoksai Sašos Sokolovo durnių mokykloje

S. Sokolovas pateikia literatūrinę nesuvokiamo kūrinio versiją. Čia nėra vietos objektyviam pasakotojui ar aiškiam siužetui, o rašytojas paneigia stabilaus ego galimybę ir priverčia skaitytoją klejoti kartu su pagrindiniu knygos veikėju. Romanas tampa sąmonės srautu, nes sakinių forma ir minties dėstymas atkartoja kasdienį mąstymą.

 

VYGANTAS VAREIKIS

Mintys apie ukrainiečių autoriaus knygą

[...] Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimas, bet didesnio proveržio istorinių knygų leidybos srityje nepastebėjau. Pasirodė storos akademinės „plytos“, kurių neskaitys net artimiausi autoriaus giminaičiai, ar grafomaniškos garsių asmenybių parengtos Lietuvos istorijos kompiliacijos.

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Veidrodinių atspindžių poezija

  „Įtrūkusios mėnesienos“. Jau pats pavadinimas prikausto dėmesį. Apie kokius įtrūkius ir kokiose mėnesienose bus kalbama naujausiame Kornelijaus Platelio rinkinyje? Šį klausimą savitai užduoda ir pats poetas, iš pradžių cituodamas koaną: „Jei debesis nekabo virš kalno, mėnesiena peršviečia ežero gelmes.“ Įtrūkusios mėnesienos gelmių neperšviečia. Net jei debesies nėra. Įtrūkis laužia šviesą atverdamas erdvę įvairioms regimybėms. Ar tai poezijos objektas? Turbūt.“…

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Kas bendro tarp „Trapių daiktų“ ir kaštono šaknies?

Gretos Ambrazaitės pirmojo rinkinio „Trapūs daiktai“ eilėraščiai kupini niūrumo, paslaptingumo, prisodrinti įvairiausių prasminių kodų, kone mistiški.

VITALIJUS GAILIUS

Gorano Vojnovićiaus Jugoslavija

Pernai vertėjos Laimos Masytės ir leidyklos „Kitos knygos“ dėka Lietuvos skaitytojus pasiekė dar vienas romanas iš Balkanų. Greta Ivo Andrićiaus, Milorado Pavićiaus ar Danilo Kišo savo vietą atrado ir Goranas Vojnovićius.

NOMEDA GAIŽIŪTĖ

Kipšiukas kalbos namuose

Prieš atsiversdama „Pravardes“ ilgai tyrinėjau viršelį. Dailininko knygos viršelį. Dauguma Leonardo Gutausko knygų išsiskiria vizualiniais sprendimais, net ir sunkmečiu leistos „Vilko dantų karolių“ serijos neprarado estetinio orumo. Sunku būtų įsivaizduoti dailininką, nekreipiantį dėmesio, kaip atrodo jo knyga.