Kultūros kritika

VILMA LOSYTĖ

Kalėdų loterija

Žinok, kad paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, nes žmonės bus savimylos, godūs pinigų, pasipūtę, išdidūs, [...] labiau linkę į malonumus negu į Dievą, dedąsi maldingi, bet atsižadėję maldingumo jėgos. Tu saugokis tokių žmonių! 2 Tim 3, 1–5 George՚o Orwello sukurtoje distopinėje „1984-ųjų“ visuomenėje vienintelis svarbus viešas įvykis proletariatui yra loterija. Egzistuoja klasė žmonių, kurie pardavinėja loterijos bilietus ar laimę nešančius…

LAIMANTAS JONUŠYS

Ar europiečiai rašo geriau, arba Už ką skiriama Nobelio premija

XX a. pabaigoje ir XXI a. Nobelio premija dažniausiai skiriama už subtilią, unikalią, individualią, neretai savaip kitonišką literatūrinę raišką, metaforiškai tariant – aristokratišką. Tokie yra įsigalėję literatūros vertinimo kriterijai daugmaž visame pasaulyje. Ir tenka pripažinti, kad tokią literatūrą sėkmingiausiai kuria europinės kilmės rašytojai plačiąja prasme…

VILMA LOSYTĖ

Artemidė: nuo gimdyvių globėjos iki feminizmo simbolio

  Senovės graikių merginų gyvenimo tikslas buvo santuoka. Mergaitės nuo mažų dienų buvo ruošiamos, kaip būti geromis žmonomis ir namų šeimininkėmis. Senovės graikų kalba žodis „ištekėti“ reiškė „būti pakinkytai po jungu“, tai byloja apie merginos laisvės apribojimą. Štai kaip Euripidas dramoje „Hipolitas“ apibūdina merginą Jolę, pažadėtą Herakliui: „Augo Eurito rūmuose lyg kumelaitė žvitri nepažinusi vyro dukra.“ Vyrų dominuojamoje visuomenėje moteris…

VILMA LOSYTĖ

Šiek tiek apie kultūrinę pojūčių antropologiją

  Istorikai tyrimų objektus pasirenka įvairiai: vedami savų interesų, paskatinti autoritetingų profesorių, o kartais dėl paprasčiausio atsitiktinumo. Esame įpratę, kad praeities tyrėjai rašo apie valstybių susikūrimą, valdovų žygdarbius ir nuopuolius. Tačiau pastaruoju metu Klėjos globotiniai renkasi gana originalias temas, regis, neturinčias nieko bendra su mums pažįstama istorijos samprata. Ar gali būti, kad šiandien istorikai tyrinėja uoslę, regą, klausą, skonį ir…

VILMA LOSYTĖ

Senovės graikų šventyklų kraštovaizdis

  Didingos kolonos vis dar išdidžiai stovi Viduržemio jūros kraštuose. Jos mena laikus, kai žmonės tikėjo, kad dievai juos seka kiekviename žingsnyje. Jos mena aukas, ritualus, atnašavimus, maldas, prašymus, visa, kas sudarė senovės religiją. Šie didingi pastatai mums primena religijos svarbą senovės žmogaus gyvenime. Tai, kad religija buvo ypač svarbi senovės pasaulyje, nereikia nė sakyti. Jos įtaka politiniame, socialiniame gyvenime…

VILMA LOSYTĖ

Vestuvės senovės Atėnuose

Neištikimybės atveju moteris pašalinama tiek iš privataus, tiek iš viešo gyvenimo. O vedęs vyras nebuvo supančiotas ištikimybės pančiais, pasak Apolodoro, „savo malonumams patenkinti turime kurtizanes, kasdieniams poreikiams – suguloves, o teisėtiems vaikams ir namų židiniui saugoti turime žmonas“.

VILMA LOSYTĖ

Senovės graikų žaidimai

  Į žaidimą nežiūrime rimtai, juk posakis „tai tik žaidimas“ reiškia, kad objektas ar veiksmas yra nesvarbus, nerimtas. Žaidimų tyrinėjimas, jų analizė gali pasirodyti juokingas užsiėmimas, kai tiek daug rimtų dalykų nėra ištirta. Tačiau mokslininkai šiandien vis dažniau atkreipia dėmesį į žaidimo raidą ir jo reikšmę visuomenėje. Žaidimas tyrimo objektu tapo XIX amžiaus antrojoje pusėje, kai prancūzas Louis Becqas de…

Depešos iš neįvykusių kroatiškųjų subversijų

TOMAS MARCINKEVIČIUS Žvilgsnis į praeitį: iš Zagrebe gegužės pradžioje vykusio „Subversive“ festivalio (www.subversivefestival.com)

2013-ie­ji. Įžan­ga į po­stka­pi­ta­lip­sę

LI­NAS KRA­NAUS­KAS Pra­ėjus ei­li­nei ir ne­įdo­miai pa­sau­lio pa­bai­gai (tas pats pa­sa­ky­ti­na apie Ka­lė­das ir ki­tas „di­dži­ą­sias šven­tes“), ga­li­ma at­si­kvėp­ti ir pa­svars­ty­ti apie ci­vi­li­za­ci­jos, prie ku­rios esa­me pri­pra­tę, ir kul­tū­ros (kaip pa­gei­dau­tų ra­di­ka­lus eko­lo­gas Der­ric­kas Jen­se­nas) griu­vi­mo sce­na­ri­jus.

Ge­or­ge’as Or­wel­las: tarp pro­pa­gan­dos gir­nų

MARIUS PLEČKAITIS Sau­sio 23-iąją su­ei­na še­šias­de­šimt tre­ji me­tai, kai pa­sau­lis ne­be­tu­ri Ge­or­ge’o Or­wel­lo. Per tuos me­tus au­to­riaus vei­das ir ver­ty­bės bu­vo kei­čia­mi ir ki­to sa­vai­me.