Kultūros eskizai

„Kultūros eskizai“ – tai Lietuvoje ir užsienyje vykstančių kultūros reiškinių apžvalgos interneto portale „Satenai.lt“. Čia apžvelgiami ir analizuojami aktualūs kultūros renginiai (festivaliai, konferencijos, mugės ir kt.). 2018 m. atsinaujinusioje rubrikoje siekiama skirti daugiau dėmesio tarpdisciplininiams mokslo, filosofijos ir kultūros tyrinėjimams, aktualijų analizei ir polemikai, įžiebiančiai diskusijas tarp kūrėjų ir skaitytojų.
Rubrikos redaktorė – Agnė Alijauskaitė (agne.alijauskaite@gmail.com).

EDVINAS GRIN

Auros, kūnai ir pliusai

Šią vasarą Kauno šokio teatras „Aura“ surinko naują tarptautinę trupę. Į Kauną atrinktieji šokėjai suplūdo iš tolimų kraštų – Meksikos, Kosta Rikos, Japonijos, Italijos ir kt. Pirmąją akistatą su naująja trupe patyriau Kauno moterų draugijos akcijos „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“ uždarymo renginyje, kur buvo pristatyta nauja kūrybinė laboratorija-eskizas „Užslėpto praregimumas“. Spektaklių eskizai dažnai būna įdomesni už nugludintą galutinę…

JURGA TUMASONYTĖ

Keista diena

Kartais ištisas dienas nenutinka nieko įdomaus, jos sulimpa viena su kita kaip aptirpę ledinukai – matai tik kažkokį sulipusį darinį, sunku atskirti, kuri yra kuri. Diena nebuvo tokia kaip visos – turėjau eiti pas stomatologę, paskiau į parodos atidarymą ir skaitymus „Mint Vinetu“. Parodą planavau aprašyti čia, „Kultūros eskizuose“. Tą pirmadienio rytą atsikėliau anksčiau, nes dar turėjau kelis nepabaigtus darbus…

RASA BALOČKAITĖ

Apleistumo zona. Kiek tavyje gulago?

Italų filosofas Giorgio Agambenas camp (koncentracijos stovyklą, gulagą) apibūdina kaip sąlygas, kai yra suspenduojamas įstatymas, suspenduojamos moralės normos, kultūros vertybės, o iš esmės – suspenduojamas, atšaukiamas žmogiškumas…

ASTIJUS KRAULEIDIS VERMONTAS

Apie pozavimą Kaune

Ar kada nors įsivaizdavote, kad galima pozuoti ne tik dailininkui ar skulptoriui, bet ir poetui, kuris apie jus kurtų eilėraštį čia ir dabar? Ir visai neprireiks nusirengti, parodyti (ne) visada tobulą kūną ar iš visų jėgų stengtis išgauti seksualią pozą, kuri jums padėtų tapti rašytojo vienintele mūza. Viskas paliekama poetų rankose, kai jie – šį jaukų žiemos vakarą – yra…

SAULIUS VASILIAUSKAS

Juodojo šuns beieškant

Sąmonės įtrūkos iš renginio Vinco Mykolaičio-Putino muziejuje

IEVA GUDMONAITĖ

Labirintas

Štai girdime iš senovinio gramofono (tikiuos, toks pavadinimas) per parodos atidarymą Dainiaus Liškevičiaus paleistą senovinę muzikytę – tai, pasak autoriaus, jo staigmena žiūrovams – tikriausiai lengvas įvedimas į labirinto erdvę – ir kartu leidimas visiems atsipūsti – atsipalaiduoti prieš žengiant į kažin kokią erdvę, kuri suteikia galimybę pasiklysti, nerasti išėjimo – ir aš stoviu apsupta pažįstamų ir nepažįstamų menininkų, susirinkusių,…

AURELIJA AUŠKALNYTĖ

Su gimtadieniu! Linkiu tau nesmagaus kino.

„Scanoramos“, t. y. festivalio, tikslingai ieškančio elitinio kino žiūrovo, programoje mažai terasi filmų, kuriuos žiūrėti būtų smagu. Nepaisant to, lietuviai, atpažinę save kaip tąjį kino elitą, 10 dienų tiesiog plūdo į kino sales. Pasibaigus seansui, tiesa, dauguma išeidavo šiek tiek nukabinę nosis, mat nė kiek nepasismaginę (tarsi vis tiek būtų to tikėjęsi!), nukamuoti, dažniausiai nedrįstantys net vieni kitiems pasakyti, kad…

JURGA TUMASONYTĖ

Botokso injekcijos į PDR’ą

„Poetinių grupelių nebeliko, tikriausiai suaugome?“ – replikavo vienas bendraamžis poetas, kai prasilenkėme diskotekoje tarp įšilusių šokėjų kūnų. Praėjusiais metais į tas atskiras poetų kuopeles atkreipiau dėmesį ne tik aš, bet ir dar mažiausiai du „Poetinio Druskininkų rudens“ apžvalgininkai. Šįkart tų gaujelių atskirumo lyg ir nebesijautė (o ir žmonių, rodos, buvo kur kas mažiau nei anais metais). Visgi, kai poetai ir…

JURGA TUMASONYTĖ

Aštuntasis Tarptautinio Kauno kino festivalio kartas

Šiais metais Tarptautinio Kauno kino festivalio šūkis skambėjo taip: „Įspūdžiai persekios ir po filmo.“ Taigi šį rašinį būtent nuo įspūdžių norisi ir pradėti. O įspūdžių sodrumą lengviausia išmatuoti lyginimo principu. Kas yra kas?

AURELIJA AUŠKALNYTĖ

Kam šautų į galvą žiūrėti dokumentiką?

Visada žavėjausi dokumentika. Visų pirma dėl to, kad niekada iki galo nesupratau, kas tai yra. Aiškiau netapo net gūglinant. Mano laimei, Noamas Chomsky turbūt pasakytų, kad jokie konkretūs fiziniai bruožai ir nenusako, ką reiškia žodis „dokumentika“. Visgi koks nors karo veiksmus filmuojantis patrakėlis galėtų pareikšti, kad dokumentika yra, pavyzdžiui, „vilties žiburėlis“ arba „skausmo vaza“, o tai skambėtų netgi gražiai ir…