Kultūros eskizai

„Kultūros eskizai“ – tai Lietuvoje ir užsienyje vykstančių kultūros reiškinių apžvalgos interneto portale „Satenai.lt“. Čia apžvelgiami ir analizuojami aktualūs kultūros renginiai (festivaliai, konferencijos, mugės ir kt.). 2018 m. atsinaujinusioje rubrikoje siekiama skirti daugiau dėmesio tarpdisciplininiams mokslo, filosofijos ir kultūros tyrinėjimams, aktualijų analizei ir polemikai, įžiebiančiai diskusijas tarp kūrėjų ir skaitytojų.
Rubrikos redaktorė – Agnė Alijauskaitė (agne.alijauskaite@gmail.com).

MARIJUS GAILIUS

Klimato kinui – herojų ir utopijų

„Nepatogus kinas“ yra kaip pagrindiniai maisto priedai – cukrus ir druska. Be druskos ir cukraus neskanu, bet padauginus irgi – nei skanu, nei sveika. Lygiai taip su šiuo festivaliu: smalsiam išsilavinusiam miestiečiui jo repertuaras prideda patyriminio skonio palyginti patogioje lietuviškoje kasdienybėje, tačiau persižiūrėjus lietingas ruduo gali tapti dar niūresnis. „Nepatogaus kino“ reikia vartoti atsargiai, todėl apsibrėžiau repertuaro imtį – peržiūrėti…

TAUTVYDAS BAJARKEVIČIUS

Kino kalbos savitumai ir slinktys šių metų Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje

Kai žiūrint į plokščią stačiakampį ekraną viena kitą dengia kelios regimybės iš karto, gali pasijusti esąs viena koja anapus tikrovę apibrėžiančio orientyrų žemėlapio. Prisimindami senąją skirtį tarp vaidybinio ir dokumentinio kino, šiuolaikiniai kritikai neretai šmaikštauja, kad kiekvienas dokumentinis filmas iš tiesų yra pats tikriausias vaidybinis filmas. Ir net ne todėl, kad kameros objektyvo akistata ‒ į kitą stebėjimo ir dalyvavimo…

PAULINA DRĖGVAITĖ

Ekscentriškos lygtys: keli pastebėjimai iš Edinburgo

Tarptautinis Edinburgo kino festivalis kino festivalių žemėlapyje figūruoja nuo pat įkūrimo. Jis – vienas seniausių pasaulyje, vykstantis nuo 1947 m. ir nėsyk nenutrūkęs. Čia savo filmus Jungtinei Karalystei pristatydavo Ingmaras Bergmanas, o vieni pirmųjų festivalio svečių buvo Roberto Rossellini ir Jacques’as Tati. Festivalių kalendoriuje jis vyksta jau po Kanų, tačiau prieš Veneciją ir Torontą, o Jungtinėje Karalystėje jis aktyviai konkuruoja…

RASA BALOČKAITĖ

Buchenvaldo krosniadirbiai: Topfų šeimos istorija

Šiuo tekstu toliau tęsiamas straipsnių ciklas, kurio pradžia – 2014 m. gruodžio mėn. publikuotas „Apleistumo zona. Kiek tavyje gulago?“ ir kuriame toliau analizuojama, kaip klostosi gyvenimas po tiesioginio santykio su siaubingu blogiu.   Anne Marie Roviello, interpretuodama Hannos Arendt totalitarizmo teoriją, teigia, kad blogis, kuris ištinka žmones, paveikia tiek budelį, tiek auką. Abu, norėdami išlaikyti kasdieninio gyvenimo normalumo iliuziją, yra…

KĘSTAS KIRTIKLIS

Filosofija mokykloje?

Ar reikėtų dėstyti filosofiją vidurinėse mokyklose? Kaip privalomą dalyką. Visiems mokiniams. Žinoma, kodėl gi ne! – atsako ne vienas tiek švietimo, tiek humanitarinio lavinimo problemoms neabejingas entuziastas. Juk Vakarų Europoje šis dalykas mokyklose jau seniai sėkmingai dėstomas. Be to, visuotinės technologizacijos ir ekonominių verčių įsigalėjimo laikais filosofija kaip niekas kitas padėtų nuo mažens pamatyti, kad ne viskas, kas vertinga, turi…

GRIGORIJUS KANOVIČIUS

Sapnas apie dingusią Jeruzalę

Neseniai Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, vyko konferencija, kurios metu buvo diskutuojama, kaip įamžinti Vilniaus Didžiosios sinagogos atminimą. Siūlome Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Lietuvos žydų bendruomenės garbės pirmininko Grigorijaus Kanovičiaus esė, parašytą dar 1994 metais. Tekstą vertė a. a. Feliksas Vatiekūnas. Aš Jį, rodosi, sapnuodavau dar lopšyje – daug anksčiau negu pir­mą kartą išvydau savo akimis; daug anksčiau…

TAUTVYDAS BAJARKEVIČIUS

Ekrane ir kitapus. Kino stovykla „Sveiki atvykę į antropoceną!“ Antalieptėje

Kasmetinė vasaros kino stovykla kaskart tampa intriguojančiu kino ir vizualiosios kultūros gerbėjų „sąskrydžiu“. Čia režisieriai susitinka su išties susidomėjusia publika, kino kritikai diskutuoja su teoretikais, studentai chameleoniškai įsimaišo į įvairių sričių profesionalų ratelius (ir atvirkščiai). Stovykla šiemet įvyko jau trečioje vietoje. Prasidėjo ji senstelėjusiame ir principingai nerestauruojamame Žeimių dvare netoli Jonavos, kur įsikūrusi jaunų šiuolaikinių menininkų bendruomenė. Vėliau kino karavanas…

RASA BALOČKAITĖ

Po dviejų išdavysčių: Valentinas ir karalius

Šiuo tekstu toliau tęsiamas straipsnių ciklas, kurio pradžia – 2014 m. gruodžio mėn. publikuotas „Apleistumo zona. Kiek tavyje gulago?“ ir kuriame toliau analizuojama, kaip klostosi gyvenimas po tiesioginio santykio su siaubingu blogiu.   Nors daugelis karo, tremties, konclagerių ir gulago naratyvų dažnai akcentuoja biologinio išlikimo detales, tyrėjų teigimu, trauminis patyrimas visų pirma yra radikalaus bejėgiškumo ir apleistumo pojūtis, kai žmogus…

AUDRONĖ ŽUKAUSKAITĖ

László Nemeso filmas „Sauliaus sūnus“ – vaizdai nepaisant nieko

László Nemeso filmas „Sauliaus sūnus“ (2015) drąsiai ir apgalvotai įsiveržia į filosofines diskusijas holokausto reprezentuojamumo tema. Iki šiol egzistavo dvi aporetinės, nesutaikomos pozicijos – tai Claude’o Lanzmanno filmas „Shoah“ (1985), kuris įteisino didingumo estetiką ir neigė pačią holokausto reprezentavimo galimybę, ir Georges’o Didi-Hubermano knyga „Vaizdai nepaisant nieko“ (2003)[1], kuri akivaizdžiai polemizuoja su Lanzmanno didingumo estetika ir nereprezentuojamumo retorika. Knyga išsirutuliojo…

MONIKA NEMANYTĖ

„Crossing the Line“: festivalis, peržengiantis ribas

Šių metų sausio 24–26 d. Rubė (Prancūzija) mieste vyko festivalis „Crossing the Line“ („Peržengti ribą“). Šiame unikaliame pirmą kartą organizuotame festivalyje susitiko trys Europoje lyderiaujančios organizacijos, kuriančios profesionalų negalią turinčių žmonių teatrą, iš Prancūzijos, Švedijos ir Anglijos: „La Compagnie de l’Oiseau Mouche“, „Moomsteatern“ ir „Mind the Gap“. Visi šie teatrai dirba su proto / psichikos / mokymosi negalią turinčiais žmonėmis,…