MenaiKinas
Robinzonas su televiziniu žemėlapiu
Su kino, fotografijos ir televizijos kritiku SKIRMANTU VALIULIU kalbasi Jūratė Visockaitė – Visada įdėmiai perskaitau jūsų televizines apžvalgas „Literatūroje ir mene“, „Respublikos“ priede „TV Publika“. Atrodo, galiu net nežiūrėti to televizoriaus (o jį žiūriu), užtenka paskaityti Valiulį ir – turiu vaizdą. Esate išskirtinis profesionalus žiūrovas.
Į tą patį vis vandenį
LEVUTIS MALINAUSKAS Turbūt nėra didesnio man džiaugsmo nei susidurti su vienodų dalykų virtine. Visad nušvintu ir keistai susigraudinu, kai dovanų parduotuvėje pamatau balionėlius, įpūstus į didesnius balionus. O ką jau sakyti apie jausmus, užplūstančius menininkės Yayoi Kusamos nesuskaičiuojamos daugybės taškelių ir žirnelių akivaizdoje!
Hofmaniana
ANDREJ TARKOVSKIJ „Hofmaniana“ – režisieriaus Andrejaus Tarkovskio (1932–1986) scenarijus, 1976 m. išspausdintas žurnale „Iskusstvo kino“, bet taip ir nenufilmuotas. Režisieriaus sesuo Marina Tarkovskaja yra sakiusi: „Hoffmannas – rašytojas, stovintis ant paslankios ribos tarp realybės ir fantastikos, keisto nerealaus pasaulio. Tai būdinga ir Andrejaus filmams.
Čiaudėjimas ir kino pradžia
AARON SCHUSTER Tris kartus delnais perbraukite kaktą – išsipūskite nosis – išsivalykite savo išskyrų kanalus – nusičiaudėkite, mano gerieji žmonės! – Telaimina jus Dievas… Laurence Sterne, „Tristramas Šendis“
Stambiu planu – „meninykai“
AUDRONĖ JABLONSKIENĖ Lietuviškoji „Kino pavasario“ dokumentika šiemet buvo ypač dėmesinga menininkams. Ne tiems, kurie dabinasi šiuo vardu lyg kariškiai akselbantais, o tikriesiems meno darbininkams, prie pirmųjų nelabai norintiems dėtis. „Mes ne menininkai, mes – meninykai“, – sako Antanas Sutkus, pabrėždamas tos tikrosios menininkų kastos tikrąsias kūrybos paskatas – kurti ne dėl vardo, o dėl tikrosios kūrybos, kurti – nes tai…
La vita è dolce
GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ „Kino pavasario“ metu kūnas įeina į nuolatinę kovinę parengtį – turi bėgioti iš vieno kino teatro į kitą, tiksliai apskaičiuoti laiką, trukmę, rekomendacijų suderinamumą. Užtai žiemą prisimeni filmus, matytus pavasarį. Gal sulėtėjęs dvasinis gyvenimas, o gal elementarus tingulys vaikščioti į ketvirtarūšius kultūrinius renginius verčia grįžti prie kažkada matyto kino; kaip pasakytų fantastinio filmo apie daug tapatybių „Mėnulis“ (2009,…
