MenaiDailė

Dideliais žingsniais apmąstymų link

UGNĖ BUŽINSKAITĖ Užeikime į galeriją AV17. Čia atidaryta ne tik bičių vašku, bet ir itin simbolinėmis prasmėmis dvelkianti Andriaus Ermino skulptūros paroda „Linija. Mėlyna“. Vaikštinėdama po ekspozicines erdves buvau įtraukta į žaidimą.

Lentų medžioklė Vilniuje

AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ Vilniaus miesto savivaldybės žinioje šiuo metu yra 160 atminimo (memorialinių) lentų. Pagalvojus, kokią dalį jų galėtum įvardinti, – skaičius atrodo labai didelis.

Tarp Rytų ir nelabai Rytų

RŪTA JAKUTYTĖ Eidama į Kauno fotografijos galeriją žiūrėti Anzenberger galerijos (Viena) kuratorinės parodos „East / Rytai“,  kažkodėl pagalvojau, kad kontekstų socialinei fotografijai nereikia toli ieškoti

Absoliutus nulis

ŽIVILĖ JANULEVIČIŪTĖ Tik įžengus į „Akademijos“ galeriją man iš paskos atkulniavo būrelis brandaus amžiaus moteriškių ir iškart pasigirdo skambus šūksnis: „Absoliutus nulis!“ Štai tokiais žodžiais pasitikta Dainiaus Liškevičiaus katarsiška paroda.

49-oji Šiaulių dailininkų paroda

PETRAS RAKŠTIKAS Menininkai gyvena susikaupę. Išgyvena, išgyvena, o paišgyvenę piešia, tapo, pakala, prikalę vėl išgyvena dėl to, ką pridarė, bet ne visada ir ne visi.

„Čia menas, čia menas, o čia – jau paveikslas!“

Su dailininku RIMGAUDU ŽEBENKA kalbasi Miglė Anušauskaitė – Trijų dailininkų – jūsų, Arturo Aliuko ir Pauliaus Juškos – piešinių paroda „Disciplina Vilnensis“ buvo eksponuojama A. Mickevičiaus bibliotekos parodų salėje. Kas dar, be šios parodos, bendra tarp jūsų trijų?

Kasdienybės istorijos

RŪTA JAKUTYTĖ Teigti, kad „viskas yra fotografija“, drąsu. Tiksliau, tai galėtų būti bet kas, jei fotografiją laikytume tik vaizdo atspindėjimu.

Elegantiškas be puošnumo

ALMA MASIULIONYTĖ Paprastas ir sodrus – būtent taip norėtųsi apibūdinti po 13 metų kūrybinės pauzės personalinę parodą surengusį tapytoją Antaną Andziulį.

Ar viskas baigiasi?

Su menininku ANTANU GERLIKU kalbasi Gerda Paliušytė Neseniai buvo pagamintas laikrodis, kuris turėtų veikti dešimt tūkstančių metų, todėl lengva pagalvoti, jog šis laikrodis amžinas.

Trakų pilies sieninė tapyba ir Platono olos alegorija

VIDAS POŠKUS Trakų salos pilies sieninės tapybos fragmentų iki mūsų dienų neišliko, nes paskutinius jų likučius negailestingai nuvalė žiaurus laikas, galbūt iš dalies prisidėjo nepatyrusi restauratoriaus ranka (nenuostabu, nes 1951–1962 m. atstatant pilį restauracijos mokslas Lietuvoje žengė dar netvirtus žingsnius).