Kita nuomonė
Turistė
Grožinė literatūra yra, žinoma, atspariausias tiesioginiam vertimui bastionas, bet manau, kad ir rašytojai iš šio mūšio grįš ant skydo. Tai aiškiai matosi iš jaunesnės kartos redaktorių lingvistinio filtro praradimo ir net sąmoningos nuostatos.
[...] Kur kas įdomiau yra tai, kad kritiškas viešosios kalbos vertinimas tapo sarkazmo objektu. Atgyvena, nemodernumo, provincialumo ir nepažangumo ženklu. Kaip tapo?
Kada vėl plosime grožio riteriui?
Janas Fabre’as buvo nuteistas Belgijos teisme už nepadorų pasikėsinimą į asmens lytinį orumą prancūzišku bučiniu ir atliko paskirtą bausmę. Jo paveikslai kabo Flandrijos parlamente, parodos rengiamos Londone, o spektakliai rodomi Antverpene. Norėčiau, kad tai išvystų ir maištaujantys mano sūnaus bendraamžiai, ir išlepinta Vilniaus publika. Lietuvos kultūrininkai turi puikią progą nenurašyti grožio.
Dėl požiūrio į kalbos politiką
„Šiaurės Atėnuose“ (2024-11-08) paskelbtas filosofo Arūno Sverdiolo tekstas „Kalbos politika ir / ar apolitika“. Nei su bendrąja autoriaus nuostata svarstomu klausimu, nei su kai kuriais konkrečiais teiginiais negaliu sutikti.
