Istorija

Mirties šokio motyvas ir simbolika viduramžių Europoje

VITALIJUS MICHALOVSKIS Viename iš senųjų Italijos vienuolynų iki mūsų laikų išliko užrašas, kuris trumpai, tačiau gana iškalbingai apibūdina daugeliui Europos viduramžių menu ir kultūra besidominčiųjų žinomo paslaptingo ir be galo keisto mirties šokio motyvo prasmę.

Kaip Brunonas šeimą gynė

VYTAUTAS LUKŠAS Kovo 9-oji yra puiki proga prisiminti reikšmingą Lietuvos istorijos įvykį – misionieriaus Brunono mirtį. 1009 m. Kvedlinburgo analuose įrašyta: „Šventas Brunonas, kuris vadinamas Bonifacu, arkivyskupas ir vienuolis

Vartai

VIDAS POŠKUS Norint įsivaizduoti, kaip Aušros vartų (apie juos, pagrindinius Vilniaus vartus, čia ir bus kalbama) vieta atrodė prieš juos pastatant ar netgi dar gerokai anksčiau (kai aplinkui negyventa), reikia palypėti aukščiau ir žvilgsniu pabandyti aprėpti kažkur horizonte šmėžuojančias miestą supančias miškingas kalvas.

„Mon­ta­na“, „Cham­pion“, „Adi­das“…

BRIGITA TRANAVIČIŪTĖ Kai vie­ną karš­tą 1969 me­tų bir­že­lio die­ną So­vie­tų Są­jun­gos krep­ši­nio rink­ti­nės žai­dė­jas JAV Fi­nik­so mies­te bu­vo įtar­tas „Le­vi’s“ džin­sų va­gys­te iš pre­ky­bos cen­tro, abie­jų vals­ty­bių at­sto­vai bu­vo lin­kę šį įvy­kį aiš­kin­ti nesu­si­pra­ti­mu dėl men­kų krep­ši­nin­ko an­glų kal­bos ži­nių.

Mstislavo Dobužinskio meno studija

DONALDAS STRIKULIS Einant Kauno Maironio gatve, norom nenorom dėmesį patraukia efektingas trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių sandūros namas. Tai architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotas tų laikų būdingos architektūros pastatas – vienas pirmųjų modernizmo pavyzdžių Lietuvoje.

Kaip kūrėsi Kauno miesto teatras

DONALDAS STRIKULIS Jau 120 metų Kauno Laisvės alėją puošia pats gražiausias Lietuvos teatras – Kauno valstybinis muzikinis teatras. Nors šio teatro istorija jau gana išsamiai aprašyta, teatro pastato istorija vis dar turi daug neištirtų paslapčių.

Sidabriniai menininkai geležiniame mieste

VIDAS POŠKUS Mstislavas Dobužinskis, Nikolajus Gumiliovas ir Alytus Turbūt nėra nė vienos pasaulio vietos, kuri mažesniu ar didesniu mastu nebūtų susijusi su kokios nors įžymios ar ne tokios garsios asmenybės biografija.

Bažnyčia, globalizmas ir nacionalinė valstybė

ANDRIUS MARTINKUS Jeigu iš dvidešimt septynių Naujojo Testamento knygų reikėtų atrinkti tris sakinius, perteikiančius politinę krikščionybės žinią, tie sakiniai būtų tokie: „Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje!“ (Gal 3, 28);

Praėjusių laikų metmenys

VYGANTAS VAREIKIS Praeito amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje Čikagoje leidžiamo žurnalo „Metmenys“ redakcija surengė lietuvių emigrantų intelektualų apklausą, kokia, jų nuomone, buvo Nepriklausomoji Lietuva ir kaip ji galėtų būti vertinama žinant, kas įvyko žlugus valstybei.

Dievams aukojamos širdys

ANDRZEJ SZCZEKLIK Kai Gilgamešas – drauge su savo neišskiriamu bičiuliu Enkidu – nukauna ugnimi spjaudantį jautį, jis paaukoja dievams siaubūno širdį. Atiduoda jiems tai, kas geriausia. Tas širdies ryšys su dangumi senovės Babilono epe įgauna gilesnių spalvų, kai pasakotojas klausia Kūrėjo: „Kodėl apdovanojai Gilgamešą neramia širdimi?“