In memoriam

VYTAUTAS TOLEIKIS

Vieną šviesiausių – Praną Morkų – palydėjus

Ne kiekvienam dabar pakelti tikrą, nemeluotą, empatijos persmelktą toleranciją. Pranas jos turėjo su kaupu. Bendradarbiavo su daugeliu žmonių, bet tai ne tai. Labai daug ką įkvėpė ryžtingai veikti, paglobojo, pakonsultavo, padrąsino, paskatino, patarė. Ir labai dosniai. Be jokio išskaičiavimo.

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Juzefos Čeičytės keliai keleliai

Ne, nešvęsim ilgai laukto Jutos šimtmečio šių metų gegužės 19 dieną, nebegersim šampano ar kitų tauriųjų gėrimų ir neragausim jau daug metų iš eilės per Jutos gimtadienį patiekiamo „Napoleono“ torto. Nebesijuoksim prisiminę kokį nors absurdišką įvykį iš sovietmečio realybės filmuojant, kuriant spektaklį ar rengiantis parodai.

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Apie Krystyną Meissner

Lenkų teatras atsisveikino su viena aktyviausių, ištikimiausių jo gyvenimo dalyvių – režisiere ir dviejų tarptautinių festivalių steigėja Krystyna Meissner. 1991 metais ji įsteigė festivalį „Kontakt“ Torunėje. Vėliau, nuo 1999-ųjų, jau vadovaujant Jadwigai Oleradzkai, jis truko apie dešimtmetį. Šiaip taip gyvuoja ir dabar.

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Atsisveikinant su Irena Veisaite

  Epidemijos metu, per karantiną žmonės išnyksta tyliai, kaip arbatos garas. Taip tyliai, lyg neatsisveikinę, „angliškai“. Taip iš nykoko pastarųjų metų gyvenimo kaukių baliaus pasitraukė ir Irena Veisaitė. Jos išėjimas neliko nepastebėtas – geru žodžiu ją, jau gausiai apdovanotą visokių institucijų, paminėjo buvę bendražygiai, bendraminčiai ir gerbėjai. Kalbėta apie asmenybės išskirtinumą, jos ypatingą įtaką žmonėms, nuopelnus, toleranciją, retai paminint ką…

GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ

Būtis ir laikas su Jūrate Baranova

Jūratė mus paliko, manau, dėl to, kad neturėjo baimės jausmo. Ir dėl savo griežtos autonomijos. Na, ji turbūt kartodavo sau kaip amžinai jauna Modė: viskas praeina. Atsimenu pasaką apie berniuką, kuris gimė nejausdamas baimės, ir tada jam už kaklo kažkas užpylė ledinio vandens.

-gk-

Jūratė Baranova. In memoriam

Nemenkinant nuopelnų filosofijai ar meno kritikai, man Jūratė Baranova pirmiausia yra eseistė, ne mažiau įdomi už „grynuosius“ literatus. Pastabi, ironiška, atidi egzistencializmui ir išraiškinga. Tikrovėje turėjo kažkokio nuostabaus išsiblaškymo – kalbėdama apie filosofiją, gerai išmanė idėjas, autorius, citatas, bet buitinėje srityje vis ką nors supainiodavo, tarsi būtų mintimis rašanti poetė.

Jonas Gricius

Šiandien visai atsitiktinai sužinojau, kad ta taip vadinama filmo restauracija kvepia gana šlykščiu kriminalu. Kol kas faktus patvirtinančių dokumentų neturiu, bet vaizdo (ir garso) kokybė skandalinga. Šiandien svarstau – gal reikėtų bylinėtis? Jėgų neturiu, bet jei įtarimai pasitvirtins bent dalinai, gal, atidėjęs poilsį ir kitus malonumus, pasirišiu.

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Keletas žodžių apie bičiulį

Pastaraisiais metais vienas po kito mus, mano kartą, palieka draugai, buvę kolegos, bičiuliai. Anapilin iškeliauja žmonės, apie kuriuos galvojai, rašei, stebėjai ir sekei jų veiklą ar kūrybą. Tarp jų ir Dovydas Judelevičius, su kuriuo neseniai atsisveikinta palydint į Vilniaus žydų kapines.

Poetui Aleksandrui Žaltauskui (1997–2020) atminti

Rugpjūčio 13 d., ketvirtadienį 16–18 val. Kauno Menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) ‒ laikas Aleksandro atminimui: klausysime poeto eilėraščių ir jo mėgtos muzikos, pabūsime kartu prisimindami per anksti išėjusį kūrėją.

In memoriam

 

2020 m. kovo 28 d. mirė jaunas poetas Aleksandras Žaltauskas (1997–2020).