Šį tekstą apie Romualdo Granausko vėliausiąją knygą „Trečias gyvenimas“ planavau pavadinti „Karmos rate“. Dar spalio pradžioje maniau rašyti apie tai, kaip tokio universalaus kūrėjo tekstai vis pradeda naują etapą, tartum naują gyvenimą. Itin produktyvų laikotarpį nuo 2011 iki 2014-ųjų, kai išėjo net penkios R. Granausko knygos, galima visą pavadinti autobiografiniu. Iš savo buto Vilniuje, senutėliame daugiabutyje, tik į ligoninę beišsiruošiančio…

Didžiuma mano kartos lietuvių inteligentų pažinojo ar bent jau žinojo Antaną Vengrį – prisiekusį seną vilnietį, literatą, teatro istoriką, vertėją, pradėjusį aktyvią kultūrinę veiklą dar prieškariu…

In memoriam Kovo 29 d. mirė poetas, kritikas Valdas Gedgaudas. Iš Valdo laiškų Jūratei Visockaitei (gruodis–kovas) „Tai ką, dar prieš pradedant rašyt turi taip susiredaguot, susireguliuot vidujai, kad tik redaktoriui arba skaitytojui kokiam nors kas nors neužkliūtų – tai tada reikia tokias lyrines balades, lyrines anonsines elegijas rašyt su maksimaliais gėrybiniais inkliuzais – bet tai velniškai neįdomu

KASPARAS POCIUS Gegužės 14-ąją mirė Tomas Arūnas Rudokas. Mirė nuostabia mirtimi, kurios galėtų pavydėti kiekvienas romantikas ir kuri visiškai tinka hipiškos mąstysenos François Villono ir Jacko Kerouaco įpėdiniui

TOMAS ARŪNAS RUDOKAS Aš taip tikėjau Prezidente! O dabar nebetikiu. Kas atsitiko?! Nieko. Būtent – neatsitiko nieko. Kuo aš tikėjau – neatsitiko nieko. Taškas. Apie gyvenimo rifus: ar galima išgelbėti skęstantį laivą?! Ne! Galima išsigelbėti tik pačiam.

In memoriam Vasarą atkakęs į Vilnių, Jurgis švelniai papriekaištaudavo: – Kodėl tavo „Atėnai“ toks liūdnas laikraštis? Gerai, tegul ten įdėtas tas ir anas, bet kur linksmesnė atsvara jiems? Gyvenimas juk juda, gyvenimas visoks, negerai taip.