Antika

VILMA LOSYTĖ

Nereikalingos mergaitės šiandien ir senovės Graikijoje

Nusprendus, kad kūdikis nebus auginamas dėl jo silpnumo, išsigimimo ar lyties, jis buvo įdedamas į krepšį: graikų tragedijose minima, kad tokiems vaikams prisegami papuošalai ar amuletai, kurie turėtų apsaugoti nuo pavojaus ir padėti jį atpažinti, jeigu jam pavyktų išsigelbėti.

VILMA LOSYTĖ

Svetingumo ritualai senovės Graikijoje

O koks gi tas šiandieninis svetingumas, kontroliuojamas valstybės institucijų? 1951 m. buvo priimta Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso, ją pasirašiusios 145 šalys įsipareigoja priimti karo pabėgėlius, persekiojamus dėl religijos, išvaizdos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei.

VILMA LOSYTĖ

Apolono šventyklos kolona Prancūzijos prezidento soduose

Renesanso laikotarpiu humanistai pradėjo domėtis antikine literatūra, tačiau archeologinio senovės Graikijos atradimo dar reikėjo palaukti keletą amžių. Tiesa, XV a. vienas Ankonos pirklys, svečiuodamasis Graikijoje, sudarė įvairių antikinių skulptūrų ir pastatų eskizų rinkinį, bet jis galiausiai nebuvo publikuotas.

VILMA LOSYTĖ

Būti vegetaru senovės Graikijoje

Visuomenėje, kurioje mėsos vartojimas buvo neatskiriamas nuo aukojimo praktikos, jos atsisakymas negalėjo būti vien tik originalumo forma: tai reiškė atmetimą visos vertybių sistemos, sudarytos iš tam tikros komunikacijos tarp dievų ir mirtingųjų.

VILMA LOSYTĖ

Viengungystė senovės Graikijoje

Viengungiai, šeimos nesukūrę žmonės, senovės graikų kalba vadinti agamoi, buvo dalis graikų visuomenės, tačiau istorikai iki šiol mažai domėjosi šia žmonių grupe. Tiek vyrai, tiek moterys galėjo būti agamoi, tačiau reikia pripažinti, kad jauna mergina veikiau išvis neturėjo pasirinkimo: vedybos buvo iš anksto numatytas merginų likimas.

VILMA LOSYTĖ

(Ne)matoma moteris III: hetera

Kalbant apie heteras, reikia paminėti kitą moterų grupę, kuri senovės graikų kalba vadinta porne. Šis žodis, kilęs iš senovės graikų pernemi („parsiduoti“, „parduoti save“), reiškė gatvės ar viešnamio prostitutę, kuri teikdavo seksualines paslaugas už pinigus. Kartais sunku rasti aiškų skirtumą tarp šių dviejų terminų antikiniuose tekstuose…

VILMA LOSYTĖ

(Ne)matoma moteris II: profesinės veiklos kontrolė

Prancūzų istorikas Paulis Veyne’as teigia, kad antikos pasaulyje moteris buvo „amžina paauglė“, neturėjusi politinių teisių, pasirinkimo laisvės, priklausoma nuo vyro: tėvo, brolio, sutuoktinio ar sūnaus. Regis, kai kuriose pasaulio šalyse moteris vis dar priversta taip jaustis.

VILMA LOSYTĖ

(Ne)matoma moteris: išvaizdos kontrolė

Moterys buvo priverstos slėpti galvą po audiniu jau senovės Graikijoje, tik istorikai ilgai nedrįso apie tai kalbėti. Amerikiečių istorikė Caroline M. Galt pirmą kartą apie tai prabilo straipsnyje „Veiled ladies“ (1931). [...] moters kūnas buvo slepiamas po rūbu, o vyro nuogumas atvirai demonstruojamas.

VILMA LOSYTĖ

Apolonas su išmaniuoju telefonu rankoje

Antikos laikotarpiu dievų statulomis buvo kruopščiai rūpinamasi: jos buvo prausiamos, tepamos aliejais, rengiamos prabangiais rūbais, dabinamos papuošalais, o kartais net sukaustomos grandinėmis.

VILMA LOSYTĖ

Kas bendra tarp sporto ir totalitarinių režimų?

Nuo pat antikos laikų sportas buvo priemonė, padedanti valdyti mases. Euergetizmo terminas, kilęs iš senovės graikų kalbos žodžio euergeteo („daryti gera“), apibūdina moralinę prievolę rengti žaidynes, spektaklius ar kitokio pobūdžio šventes ir pasilinksminimus.