PublicistikaAktualijos
Gimtosios kalbos reikšmė asmenybės ugdymui
GIEDRĖ STUNŽĖNIENĖ Daugelio tautų šviesuoliai – filologai, kurie dažniausiai buvo ir filosofai, – ne vieną šimtmetį nagrinėjo ir suprato gimtosios kalbos reikšmę asmenybei ir tautai. Jų įžvalgas patvirtino XX a. suklestėjusios psicholingvistikos atstovai, pasitelkdami įvairius eksperimentus.
Nelygybė nėra socialinė liga, kurią reikia „gydyti“
CHARLES MOORE Pernai pasirodžiusi Richardo Wilkinsono ir Kate Pickett knyga „Gulsčiukas“ („The Spirit Level“) buvo tokia populiari, kad sulaukė antro leidimo. Joje tvirtinama, kad nelygybė išaugusi Vakarų pasaulyje ir kad tai yra blogai – ne tik vargšams, bet ir visai visuomenei. Knygos paantraštė – „Kodėl lygybė naudinga visiems“.
Penki sakiniai apie mūsų kalbą
-lj- Kai kurie radijo ir televizijos žurnalistai pavardę Čaplikas taria su kietu č ir, matyt, jie teisūs, bent formaliai. Bet gal ši ir kai kurios kitos panašios pavardės tiesiog netinkamai rašomos, o tokios jų rašybos priežastis galbūt ta, kad dauguma lietuvių apskritai niekada netaria kieto č: sako „ginčias“, „čiaižyti“ ir t. t. (matyt, dėl tarmių įtakos).
Trumpas komentaras apie komentarus
RYTIS RADAVIČIUS Jau kelis mėnesius esu toliau nuo įprastų popierinių „Šiaurės Atėnų“, skaitau internetinį variantą, neišvengiamai peržvelgiu ir komentarus. Keista juos skaityti po esė ar eilėraščiais, kultūriniai leidiniai galėtų jų išvis atsisakyti, juk turi laiškams ar polemikai skirtas rubrikas, deja, internetinėms taisyklėms lenkiasi net ir jie.
Modernizacija, neateik
GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Vis neprisiruošiu parašyti apie televiziją, o juk labai geras daiktas. Kai baigiasi „Panorama“, esu pratusi balsu atsisveikinti su diktoriais, atsakyti į gražaus vakaro linkėjimą. Puoselėju jiems šiltus jausmus, sentimentus, prieraišumą.
