Kaip pavadinti knygą, kad ją pirktų

lina cerniauskaite • 2014 09 02

Dviračiu po Lazdijų ir Druskininkų apylinkes

Lazdijų rajonas, ypač Veisiejai, man pažįstami nuo vaikystės. Ten kone kiekvieną vasarą važiuota atostogauti. Per tą laiką keitėsi epochos, pamažu augdamas ir bręsdamas, įgydamas patirties keičiausi ir aš pats. Tačiau šio krašto miškai ir ežerai, pakerėję prieš daugelį metų, visada veikė ir dabar tebekelia sentimentų. Tad šis pasakojimas apie keliones po Lazdijų rajoną – ne tik 2013 m. vasaros prisiminimai,…

Iki pasimatymo!

Ir vėl Palanga tuščia. Ir vėl tik vėjas švilpauja, kur dar taip neseniai skambėjo juokas ir krykštavimai. Ir vėl jūra rūsčiai taško stulpus su kurorto inspekcijos draudimais bei įsakymais, – ir laukia naujų aukų. Tik kur ne kur, susitraukęs į kuprą, prabėga vėlyvas, užsilikęs vasarotojas. Pasižiūri baimingai į jūrą, dar labiau susigaužia, pasistato apykaklę ir išsigąsta: „Negi dar taip, rodos,…

Vytuko laiškas iš Palangos

T ė t u k! Rašau Tau iš Palangos. Nors dabar turiu labai daug darbo, bet vis tiek randu laiko Tau parašyti. Mamytė irgi norėjo Tau kažką parašyti, bet ponas Rožiūnas išsivedė ją pasivaikščioti, todėl ji šiandien nesuspėjo. Aš šiandien visą vakarą, kai atėjo ponas Rožiūnas, gaudžiau vieną žvirbliuką. Mamytė sakė, kad aš jį būtinai turiu pagauti. Aš jį gaudžiau,…

Vėjo malūnai

Įsivaizduokime, kad literatūroje yra trys ryškiausi keliai, kuriais gali eiti kūrėjas: a) vienu keliu ėjo daugiausia ankstesnių laikų rašytojai sekdami sentimentaliosios literatūros tradicija. Šios literatūros tikslas – sujaudinti skaitantįjį. Einantis šiuo keliu rašytojas, norėdamas paveikti skaitytojo jausmus, suteikia tam tikrą emocinį krūvį romano ar apsakymo turiniui. b) Kitas kelias, kuriuo pradėta eiti palyginti neseniai, – kurti literatūrą, kuri stengiasi paveikti…

Iškrypęs trečiadienis

Miesto ruduo – šlapias cementas. Vakarais dar ir apšviestas mėlynomis lemputėmis, kurios iš anksto perspėja apie ateisiančias už kelių mėnesių Kalėdas. Čia pat gali paslysti ant šlapio lapo (tie niekšeliai kasmet traumuoja daugiau žmonių, nei galite įsivaizduoti)…

Gurkšnis pamąstymų iš pajūrio

Gulim kaip ruoniai, vienas šalia kito, ne visai estetiškai išsižargstę – juk čia paplūdimys, viskas galima. Kopose nebėra kuo kvėpuoti, todėl vietelė prie vandens – itin brangi. Apie vidudienį jau nebėra kur pasitiesti – niekas nepaiso gydytojų rekomendacijų, atseit šis dienos metas ypač pavojingas. Visi: ir močiutės, ir vaikaičiai, jaunuoliai ir žilstelėję – nori daug ir iš karto. Pusę dienos…