Author Archive for lina cerniauskaite
Begalinė mėnesiena
Jis stovėjo priešais urvą. Dangus atrodė it tamsus audeklas. Didžiulis Mėnulis artėjo į jį, išbrinkęs iš pykčio. Bernardas staiga tapo keistai tuščias. Urvo gilumoje sėdėjo silpna beglobė patvirkėlė ir, nesulaukdama jo, vartė akis, žiovavo. Pikta pilnaties tyla. Trečioji Mėnulio fazė. Begalinė. Jis vėl galvojo apie ištuštėjusio miesto šiurpią ramybę; jį apglėbęs dabar laiko šis šaltas žiaurusis karalaitis. Ten Bernardas nebesugrįš;…
Kauno džiazai
Klimato atšilimo / atšalimo tendencijos yra tokios: po gana šiltos žiemos pavasaris būna ilgas ir šaltas. Iki „Kauno Jazz“. Pirmąją tarptautinio džiazo festivalio dieną visada smagiai atšyla, žmonės ima voliotis skveruose ant pievelių, nes kaipgi kitaip: nejau klausysiesi džiazo rimta savivaldybės tarnautojo mina, kaskart pajudindamas juodo lakuoto bato nosį. Taigi todėl ir atšyla, nes šiluma – tai laisvė, kai nebevaržo…
Kai laiko lempa ima nesutramdomai mirksėti
Dešimt litų ir penkiasdešimt centų. Prekės kodas 1857.
Juditos Vaičiūnaitės knyga „Skersgatvių šešėliais aš ateisiu“. Pirkau 2002-aisiais…
Stop-motion
Šįkart mano urbanistinius prisiminimus sužadino apsilankymas Marijos Griniuk parodoje „Konstrukcija“. Tapybos restauraciją Kijeve ir Vilniuje studijavusi menininkė didžiąją laiko dalį leidžia archyvuose, ieškodama medžiagos tyrimams apie miestų architektūros kaitą, veikiančią individualią ir kolektyvinę žmogaus atmintį. Personalinės parodos tema susiformavo autorei gyvenant įvairiuose Europos miestuose. Apsiriboju gyvenimu skirtinguose vieno miesto rajonuose, tačiau parodos tema paskatino „atgaminti“ prisiminimus apie Kauno Vilijampolę (ji…
Dievo karvytė ir Dievo karalystė
Austėjai ant dešinės rankos ropinėja boružė. Niekada nesužinosi, iš kur jos atsiranda ir kas patraukia jas prie žmogaus. Kvapas, spalvos, amžius, gal moralinės savybės? Austėja labai graži mergaitė, devynerių ar dešimties metų, rimtom, protingom akim. Ji stovi netoliese, todėl aiškiai matau boružę ant jos rankos. Kiti žiūri į kapo duobę. Ten karstas ir mirusi moteris. Kitoje rankoje Austėja laiko jos…
Religijos, metafizikos ir poetų Dievas
Norint kalbėti apie Dievą Vakarų pasaulyje, reikia skirti religijos, metafizikos ir poetų Dievą. Toje pačioje kultūroje, suformuotoje krikščionybės, esama kelių prieigų prie Dievo. Religijos Dievas paremtas apreiškimu, metafizikos Dievas grindžiamas mėginimu teoriškai apmąstyti Dievą kuriant įvairias jo schemas ir įrodymus. Gal geriausias to pavyzdys būtų Spinozos, mėginusio geometriniu metodu apmąstyti Dievą, pastangos. Poetų Dievas paremtas pasaulio žavesio ir šventumo išgyvenimu…
Kokią robinzonadą skaityti?
https://baji-live.powerappsportals.com https://baji999.animate.style/ Live Casino Online
Užrašyta esybė
Zigmundas Skujinis (g. 1926) – vienas iškiliausių XX a. antrosios pusės latvių prozininkų. Parašė per dvi dešimtis romanų, apsakymų, novelių, esė ir prisiminimų knygų. Jo kūrybą reprezentuoja 2005–2011 m. išleisti 10 tomų „Raštai“. Tai vienas labiausiai verčiamų latvių rašytojų – kitomis pasaulio kalbomis jo kūriniai paplitę daugiau kaip 7 mln. egzempliorių. Į lietuvių kalbą išversti Skujinio romanai „Jaunuolio memuarai“, „Kolumbo…
Pradėti miestą
Galvoje sukasi mintis atrasti arba įkurti miestą. Jį pradėti. Žvelgiant išdidžiai nuo kalvos, ištiesus ranką: „Štai čia, tebūnie…“ Kaip Romului ir Remui viename asmenyje. Tačiau visi miestai seniai įkurti, galiu nebent šlifuoti jau įkurtą. Ir aš pradedu jį šlifuoti, miestą N., vos išlipęs iš traukinio ankstų rytą, kaip apsisapnavęs geležinis vilkas, kurio vienintelė geležis – kelnių užtrauktukas. Arba kaip tas…
Apie lietuvos muzikos industrijos gelbėjimą (3)
Gal ir nepasakysiu nieko naujo, bet tą žino ne visi, tai pasikartosiu, kad tiek geros, tiek blogos istorijos anksčiau ar vėliau ima ir pasibaigia. Įtariu, kai kas gali paskubėti leptelėti, kad ir ačiū Dievui. Na, bet žinot. Netampydamas dramblio už jau ir taip nulėpusių ausų, atsakingai pareiškiu, kad ir ši asmeniškai man nutikusi istorija – ne išimtis. O kad kai…
