Author Archive for lina cerniauskaite
Knyginga gavėnia
GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Turiu blogą įprotį – pavakariais trypinėjant be jokio ypatingo darbo vietoj fono įsijungti kokį nors kvailą lietuvišką serialą. Dažniausiai juose išryškinamas smurtas šeimoje, vienaip ar kitaip nagrinėjamos ekonominės krizės problemos. Paskui, jau atsigulusi į lovą, juos analizuoju (nors, suprantama, jie to neverti, tačiau socialinis aspektas įsirėžia į sąmonę).
Giedantys daiktai
REGINA JASUKAITIENĖ Taip apie daiktus yra parašęs šv. Pranciškus „Saulės giesmėje“. Daugeliui šis šventasis asocijuojasi su meile viskam, kas gyva; tai ir gyvūnų globėjas, ant kurio rankų tupia paukščiai, o plėšrūs žvėrys glaustosi prie kojų, tai šventasis, tėvo skirtą dalią išdalinęs elgetoms. Tačiau gal nedaugelis žino, kad jis globojo ir poetus, meno žmones. Ir pats buvo poetas, mokėdavęs prakalbinti daiktus.
Vienintelis karalienės apsilankymas
AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ Vieną naktį pas miesto vyriausiąjį architektą atėjo trys Barboros. Nesupraskite neteisingai, žmogus čia niekuo dėtas – atėjo nekviestos ir nelauktos, ilgos suknios tik sapno dulkes braukia, žemė net dreba nuo kiekvieno žingsnio orumo ir, neslėpsime, svorio.
Aukštos teatrinės įtampos linija
RIMA POCIŪTĖ Teatro režisierės Ramunės Kudzmanaitės kūryba patraukia dėmesį todėl, kad ji yra profesionaliai įvaldžiusi ir kitas teatrui artimas kultūrinės raiškos sritis.
VYTAUTAS KAZIELA. Eilės
gyvenimas ne tiek ir daug turint vieną vienintelį pripiltą iki viršaus vaikštau stiklinėm briaunom kartkartėm pašūkauju
Labas, Lukauskaite
EMILIS MILKEVIČIUS „Literatūros ir meno“ ir „Šiaurės Atėnų“ sausio–kovo poezijos publikacijų apžvalga „L. M.“ atgaivinus (II.22) V. Kukulo iniciatyvą – periodinėje spaudoje pasirodančios grožinės literatūros apžvalgas, galima prisidėti prie bendro žaidimo kaip Telemo abatijoje
Apie cepelinus, vykėlius ir nevykėlius ir įsivaizduojamus draugus
Su LAURYNU KATKUMI apie jo pirmąjį romaną „Judantys šešėliai“ kalbasi Laura Laurušaitė ir Ramūnas Čičelis
Tėvas
JONAS STALIULIONIS Sėdžiu po mėnulio delčia sodo pavėsinėje, žiūriu į danguje mirgančias žvaigždes ir prisimenu amžiną atilsį tėvą. Atminimai pažadina dar mažo berniuko galvon įstrigusios dainos žodžius
Dar kelios pastabos apie Revoliuciją ir metafizinį provincialumą
ANDRIUS MARTINKUS Nedažnai spausdinto žodžio padangėje užsidega naujas šviesulys, kurio pavadinime esama asmens vardo (pavardės) su graikišku priešdėliu „anti“.
Dar kelios pastabos apie VU bibliotekos gaisrą
DAINIUS VANAGAS Galima pamanyti, kad mūsų šaunioje šalelėje daugiau nieko nevyksta
