Author Archive for lina cerniauskaite
Undinė Radzevičiūtė: „Kai rašau, aš žinau, kas esu. O kai ne – ne.“
– Pirmąją Jūsų knygą „Strekaza“ (2003) dar būdama paauglė gavau su „Bookcrossing.com“ lipduku ant viršelio. Davė draugė, sakė – perskaityk, užsiregistruok ir duok kam nors kitam paskaityti.
Trumpoji proza
UGNĖ RAŽINSKAITĖ Nostalgija Išsupsiu gomury kartumą iš sulaukėjusių meškauogių skvere: ten ilsisi neprijaukintos vasaros, sulyti bronzos liūtai, fontanas vidur aikštės – klampus ir senas auksas sunkiasi iš dugno, iš pakraščių cementas smilksta gvazdikėlių aitrumu.
Fransuaza, arba Kelias ledyno link
SERGEJ NOSOV Girdėjote tokį? Nosovas. Ne, ne tas, kuris parašė „Nežiniuką“. Sergejus Nosovas. Gimė 1957 metais Sankt Peterburge, žinoma, tada šis dar buvo Leningradas. Prozininkas, dramaturgas, eseistas. Nominantas ir laureatas
Raidės e išnykimas, Houellebecqas poetas ir t.t.
LAIMANTAS JONUŠYS TLS apie prancūzų literatūrą Įžymaus prancūzų rašytojų Georges’o Pereco (1936–1982) garsiausia knyga, laikoma postmodernizmo klasika, yra „La Vie mode d’emploi“ („Gyvenimas. Naudojimo instrukcija“; 1978) – didelis kūrinys, kuriame sudėtingai pinasi įvairios istorijos.
Ananka
GINAS ŽIEMYS Aš – Flavijus, Cezarijos sūnus, – žengiau Apijaus keliu. Pūtė dviejų nendrių stiprumo2 sirokas3. Žynė dar iš vakaro pranešė apie artėjantį nuo jūros lietų. Nutariau pasinaudoti proga ir truputį pasivaikščioti. Nuėjau iki pakrantės ir grįžau atgal.
Nesisvaiginančio proto kritika
PAULIUS KUKIS Įdomių apmąstymų mums siūlo nuolat prieš akis viešojoje erdvėje matomi įspėjimai apie galimą ir neišvengiamą svaiginimosi pasekmių siaubą. Kai kam juokais, o kai kam ir ne juokais galvon gali lįsti tos garsiosios Charles’io Baudelaire’o eilutės: „Reikia visada būti girtam.
18 sentencijų apie svaiginimąsi
Viliuosi, nesi iš tų žmonių, kurie apsvaigsta vien nuo minties apie alkoholį (neminėti to žodžio!). Iš tiesų be galo keista, kad galvojant apie svaigalus žmonėms protas susisuka labiau, nei juos vartojant. Frederick Goodyear
Kultūrinis herojus – spiralė ir ėriukas
KOSTAS GAITANŽI Meno teoretiko ir psichoanalitiko Ernsto Kriso nuomone, kiekvienas menininkas nesąmoningai atkartoja tam tikrus „kultūrinio herojaus“ mito naratyvus, šis atkartojimas yra realus ir negali būti paaiškintas vien menininkų oficialių biografijų sudarymo kanonais ir stereotipais.
Amžinieji simboliai. Galvos kultas, kaukolė
VITALIJUS MICHALOVSKIS Nors tu esi galva be smegenų, tačiau kokius didžius dalykus suvokia tas, kas įžvalgus būdamas nuolat apie tave galvoja. LDK laikų epigrama iš laidotuvių kalbos Kaukolė – tai laikui nepavaldus simbolis. Nebylusis perspėjimas „atsimink, kad mirsi“ ir amžinas filosofinis klausimas „kas aš esu ir kuo aš tapsiu?“
