Eilės
●
kiekvieną kartą pravažiuodamas
žinau, kad sutiksiu ją –
jauną moterį
visada toje pačioje vietoje
visada šelmiškai besišypsančią
susidurs mūsų žvilgsniai
mano – iš mašinos
jos – iš pakelės kapinių akmens
●
į dangų
tas pats kelias
į pragarą
į kurią pusę eiti
pasakys vaikystėj
sutraiškyta sraigė
●
aš esu vilkas
miegantis ant sausos žolės
mano viršutinė lūpa
virpčioja apnuogindama
gelsvas iltis
seilė nudrykusi iki snukio galo
tik dar labiau prikausto
atėjusius manęs nudobti
ant mano primerktos akies
ropinėja musė
drąsi kaip tie su šautuvais
lėtai nusuku galvą
į kitą pusę nesuteikdamas
jiems džiaugsmo
pajusti mano dangaus harakiri
●
tu teisus, brolau,
aš jau seniai nesišypsau žiūrėdamas į veidrodį
tu teisus, brolau,
aš beveik visą laiką tyliu, nes taupau jausmus
tu teisus, brolau,
aš kaip bukowskis leidžiu gyvenimą į šikinyką
tu teisus, brolau,
aš nemyliu savęs ir kitų, tik ją vieną, vėjo plaukais
tu teisus, brolau,
aš norėjau būti poetu, bet likau vilku žmogaus kailyje
●
mano širdis – vaiduoklis
tai yra, tai nėra
neskauda nemaudžia
gyventi beveik netrukdo
pumpuoja kruviną skystį
maždaug 5 litrus per minutę
vieno tik bijau, kai numirsiu
skrodėjas pasakys – tai ką?
ir
prapjaus mano krūtinę
o širdis – vaiduoklis
purptels jam tarp pirštų
įdubime liks
tik kruvinas lukštas
●
užsidėjęs žmogaus kaukę
kasdien beveik kasdien išeinu pas žmones svetimus
perku maistą degtinę įvairius nereikalingus daiktus
grįžęs išmetu kartu su vakarykščio maisto likučiais
bandau suprasti kad esu tik mechaninis poetas – žudikas
atsitiktinai atsidūręs paupy kur prieš daugelį metų
jauna pora susikibusi rankomis žiūrėjo
kaip tritonas vandeny laižo saulę
sluoksnis po sluoksnio apnuogindamas mūsų visų beprotybes
ar kai eisi dangun
paimsi iš manęs laišką
rašytą sau?
padėtum po vartų akmeniu
kad pašauktas galėčiau perskaityti savo gyvenimą
išverkti išrėkti savo paklydimus
kad kitą kartą numestas į gyvastį
vėl nepasirodyčiau durnium
●
septinta diena sninga
žiūriu pro langą kaip balta gimsta
šešta diena geriu vyną
žiūriu pro langą kaip balta auga
penkta diena neišvažiuoju iš kiemo
skaitau svetimas eiles
ketvirta diena krenta varškės dribsniai
už lango stalas didelis baltas pyragas
trečia diena pusto
galvoj sukasi all work and no play makes Jack a dull boy
antra diena antra diena antra
laikas sustabdė laikrodžius
pirma diena baigėsi snygis
terasoje alkanas kaimynų katinas
meilė
tu daug ko neprisiminsi –
mano akių, veido,
kreivos šypsenos,
mano eilėraščių,
bet niekada nepamirši,
kaip mes vasarą žaidėme tinklinį
