Trieiliai

 

●

 

Tūkstantis miligramų antibiotiko
Vietoje tūkstančio sveikinimų –
Dar vienas žingsnis amžinybės link.

 

●

 

Gegutės „kukū“ – tai binarinis kodas –
Kaip būrimasis ramunės žiedlapiais,
Kaip 1:0 neišvengiamam nebūties triumfui.

 

●

 

Žalioji ežero akis įsiurbia dangų,
Nenutuokdama, kad po debesų vokais
Skliauto žydrynė pavydi žalumos.

 

●

 

Kosulys – tai surezonavę širdies dūžiai,
Šaudant tuščiomis atodūsių salvėmis
Į pavasario orą, kupiną svetimos meilės.

 

●

 

Raižyto stiklo taurėje skęsta
Neišsipildę planai ir svajonės –
Prisiliesiu prie Škotijos nors liežuviu.

 

●

 

Šviesa per prievartą man – nemiela.
Bet šiąnakt gatvės stulpas apšviečia
Kažkieno leidžiamus muilo burbulus.

 

●

 

Vaivorykštės tiltas sujungia
Du penkiaaukščius. Čiurlių eskadrilė
Pakyla aukščiau audros debesų.

 

●

 

Ilgiausios birželio dienos – apgaulingos:
Jos – tarytum jonvabalių spingsulės:
Mirguliuojančiai šviečia, bet nešildo.

 

●

 

Išretėjęs mylimosios plaukų krioklys
Nebeglosto apšarmojusios krūtinės:
Užšalo mudviejų jausmai ir indėliai.

 

●

 

Velnias slepiasi detalėse,
Dievas… tiesiog slepiasi –
Tebeieškau tik savojo „aš“.

 

●

 

Nuolatinis skausmas atbukina empatiją.
Nebegailiu savo vaikų, įsipjovusių pirštą,
Bet kaskart krūpteliu, kostelėjus motinai.

 

●

 

Devyniolikto amžiaus Jėzus rodo širdį,
Bet dvidešimt pirmame šimtmetyje
Labiau vertinami žemiškieji donorai.

 

●

 

Nupigintame šakotyje
Regiu save: kiek suklypęs,
Bet vis dar besišakojantis.

 

●

 

Birželio laužai – švyturiai artėjančiai
Tamsai. Per vasaros alsą ir karštį
Sugrįžtančiai it pavarytas šuo.

 

●

 

Pavargę saulės zuikučiai
Taikiai parpia, susiglaudę
Sidabriniame mėnulio lopšy.

 

●

 

Upės tėkmė pasveikina rytą,
Nusiklodama rūko antklodę –
Tiek tos birželio nakties…

 

●

 

Užkimus griežlė prieš pat saulės laidą
Nepaliaujamai tarška: krekšt krekšt!
Niekaip neišsiburdama: myli ar ne?

 

●

 

Liepos – geraširdės sirenos:
Žydėdamos privilioja bites
Tik tam, kad jas pamaitintų.

 

●

 

Alsų liepos vakarą geradariauju:
Nutilusiam giedorėliui falcetu
Pasakau, kad esame vieno kraujo.

 

●

 

Tavo plaukai kvepia auksavabaliais.
Nors pavasaris – jau praeity, bet laukia
Vasarinio medaus kopinėjimas.