NERINGA DANIULAITIENĖ

Eilės

 

 

šuoliais bėgte

per rytą per dieną

per savaitę

per mėnesį

per metus

per gyvenimą

vis paskutinėj stotelėj

stabtelint

atsigręžiant

gal nuotraukas

peržiūrint

stebintis

buvo nebuvo

mano nemano

džiugino nedžiugino

ak, nebedžiugina

ir vėl šuoliais

bėgte vedamas

gyvenimo alkio

nerimo

per rytą per dieną

per gyvenimą

 

ar pastebėjai?

šįryt už lango pasnigo

 

 

vėjuotą rytą

vis iš naujo renku

galingo pietryčio

išblaškytus

daiktus po kiemą –

kėdes, kibirus,

kaimynų stogo

skardos gabalą

o, kad taip

lengvai susirinktų

ir mintys,

viesulų išdraskytos,

kad užtektų

tik pasilenkti

paimti delnan,

pasidžiaugti

kiekviena grįžusia,

kad galvot

nereikėtų,

kur jas sutalpinti

 

 

 

danijos pakelės

pilnos audinių

kailiukų

keturiolika milijonų lavonų

nepasiūtų kailinių

du šimtai tūkstančių trys šimtai

trisdešimt trims ponioms,

panelėms, meilužėms,

prarastos prabangios ponų

paltukų apykaklės

imkite, ponai, už dyką!

sakot, nereikia?

Keista

 

 

į-vietinti

į-daiktinti

į-monetinti

į-skaitlinti

į-veiklinti

 

pamažu

pradedu nebekęsti

priešdėlio į-

 

 

šįryt kalbuosi su šakute

sakau: jei man kantriai

tarnauji daugiau nei metų

dvidešimt ir gal net tarnausi

dar tiek pat –

žinai juk,

nesivaikau madų –

be to, jos juk grįžta –

turėtumei būti

tokia pat brangi kaip

tas meškinas, su kuriuo

apsikabinus miegojau

iki metų dvidešimties

kurį ir šiandien taip

norėčiau apsikabinti

suskamba ji traukiama

iš indaplovės, nusišypso

aštriadante burna

laukiau, kada

ir apie mane pagalvosi

vis debesyse, danguje

vis išskridusi

 

susėdam abi prie stalo

kiek laimingesnės

 

 

dar dar dar

dar truputėlį dėmesio

truputėlį garbės

truputėlį (ne)gyvenimo

dar dar dar

ratais žemyn nuo kalno

dar dar dar

artėja

vėl artėja

juodasis penktadienis

vos už mėnesio

ir dienų trejeto

 

dar?

po vieną?

 

už ką šįkart,

garbingieji ponai,

išgersime?

 

 

į ką žiūri, norėdama

pažinti žmogų?

į gyvenimo aprašymą?

į kostiumą?

į automobilį?

į jo vaikystės

nuotraukas?

į draugus veidaknygėje?

į horoskopą?

 

į akis

 

 

Haiku

 

 

lapas plaukuos

ak, rudenie,

mergini

 

 

lapas vėjy

nusinešė paskutinįjį

sakinį. neužrašiau

 

 

dega

dega kol sudega

klevas rudenį

 

 

išvirtus pušis

vėjau, nesitikėjau

to iš tavęs. pasitikėjau

 

 

ilga kelionė

nepažįstamas liko

nepažįstamu

 

 

dar vienas išrautas

žilas barzdos plaukas

galvok tik apie grožį

 

 

tolimas kelias

saulė vėjas laukai

eitau ir eitau

 

 

kedro kankorėžis

iš kur gauti jėgų

toliau gyventi?

 

 

indie muzika

iš meilės paauglei plečiu

suvokimo ribas

 

 

perkūnas žiemą

kiek nusivylęs turi

būti dangus

 

 

taksi muzika

jei nori namo

turi iškentėti

 

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.