Eilės

 

rodos

 

ji laukiasi,

man dvidešimt šešeri,

 

vonioje žvelgiu į veidrodį,

šypsausi, kol pamatau, kad

 

atspindžio šypsena primena

pradžios pabaigą

 

o manoji šypsena –

pabaigos pradžią

 

rodos, nebesišypsau – 

reikia susirast darbą

 

 

bergždžia

 

pamačiau Eriką pornosaite.

įsijungiau video su ja.

 

antroj klasėj ji turėjo raudoną megztuką.

trečioj klasėj aš savaitę buvau ją įsimylėjęs.

 

tatuiruotė, auskarai, makiažas, dažyti plaukai,

bet tas pats apgamas ant kairiojo skruosto,

veido forma, balsas, nosies kuprelė, antakių linkis,

net palyginau ją su mūsų būrelio nuotrauka.

 

važiavo į vokietiją mokytis dizaino,

o dabar turi pornoindustrinį vardą.

 

ji į mokyklą atsinešdavo kakavos.

juokdamasi atlošdavo galvą.

augino žiurkėną.

 

buvom vaikai, klasiokai,

o dabar žinom,

koks genitalijų skonis.

 

nenorėjau išniekinti vaikystės,

šiandien nesismaukiau.

 

 

skyryba

 

iš jos eisenos –

matau, kad ji žino,

kuo skiriasi

 

..?

nuo

?..

 

ir mane suvedžioja

taip protiškai,

filologiškai

 

 

peter brook

 

stoviu priešais šėtoną – tai galutinis taškas.

daugiau nebus jokių peripetijų, išteisinimų,

nebus jokio deus ex machina.

jo dešinėje stovi mano režisierius.

šėtonas kalba man apie visus organus,

kuriais dar išmoksiu kentėti.

kai jis nusisuka, režisierius man mirkteli,

tada pakyla uždanga, tada aš suprantu –

tuščia erdve apgavom velnią.

 

 

garsūs

 

sutikau žmones, kuriuos galiu apibūdinti vienu žodžiu:

maras, neužsimerks, trintukas, pranašas, sapnuotoja,

ir labai retai sutinku žmones, kurie yra kaip tyla

 

kaip tyla telefono ragelyje,

kaip tyla užtrenkus duris,

kaip tyla išgirdus diagnozę,

kaip tyla pasimylėjus,

kaip tyla, kuri klausosi

 

tie žmonės, kurių neapibūdinsi žodžiu,

jie beribiai, beribiai kaip

tyla

 

 

●

 

 

– ***

–

– ką tu darai su savo geismu?

– nieko.

– o ką jis daro su tavim?

– būna labai gražu.