Eilės

 

Didžiajai saulei

 

Didžiajai saulei leidžiantis atsiranda daug saulių

Daug norų degti sudegti

Iš džiaugsmo apimti visą pasaulį

Nužengti į naktį

 

Ten aksominiai pasidaro nepasiekiami dangūs

Žvaigždės pabyra į delnus

O nuogas smėlis nutolsta krantu

Į laimei sukurtus kalnus

 

Kažkas kadai tikėjo viena šviesiausia žvaigžde

Vienu paženklintu likimu

Viena saule žemei tekančia ne visada:

Naktį taip pat aš už sesę imu

 

 

Horizontas

 

Horizonto taku tarp dviejų upių

Matėme plačiai bėgančius

Galėjo tai būti atsiminimai

Eilėraščių seni lapeliai

 

Galėjo nieko nebūti

Nes upės susiliejo į vieną

Okeaną mūsų švytinčią žemę

Su Herakliu ir Odisėja Orfėjui

 

 

Šviesa sako

 

Šviesa sako kad mes laimingi

Ja patikėdami

Gatvės kontūrai lygūs

Saugo mus

 

Miestelio gaudesys tykus

Toli jo daina

Mūsų žingsniai

Aplenkia jį