ALFONSAS JONAS NAVICKAS

Eilėraščiai

Pasirenka pati

 

Mirtis žmogų pasirenka pati
Nežino priimtos konstitucijos
Netarnauja kariuomenėje
Nerenkama vykdyt įstatymų
 
Sutikti galima visur kiekvieną sekundę
Gatvėj savo namuos ligoninės priežiūroj
Moka viso pasaulio kalbas žino papročius
Yra išsilavinusi su diplomu
 
Bet ji nematoma nes vaikšto be rūbų
Visada gali tave aplankyt ir patikrinti
Tavo pulsą atmintį gyvenimo būdą
Moka pokštauti kaip Charlie Chaplinas

 

 

Sergio del Pero nuotrauka

Sergio del Pero nuotrauka

Valandos

 
Jos nejuda akmenyje
Negali pasakyti kiek turime laiko kad
Spėtume į pasimatymą
Nepavėluotume išsiųsti
Žinutę
Atsakyti
Į norimą klausimą
Pranešti kad
Tebegyvename ten pat
Apšiurusiame name
Su blogais kaimynais
Jų šunimis kur
Visada sunkūs laikai
Nėra viešai skelbiami
Bet ačiū Dievui
Esam gyvi
 
————————————
 
Akmens valandos negeba išlėkt išorėn
Skelbti
Savo mintis
Duoti nurodimus keisti išvadas
Primesti savo patirtus įspūdžius
Per daugelį tūkstančių metų
Sukauptos atminties kiek
Dar mums visiems liko laiko nežino

 

Maldos

 

Girdisi žolėse
Medžiuose paukščių žingsniuose
Vandenyje
Atneštam man atsigerti
 
Gyvena
Mergaitės šypsenoj
Palytėjime rankų
Akių atvirukuose
Motinos nebuvime
Tėvo užmiršime
Vaiko riksme auštant
Visada pakartojamos

 

Tyla

 

Man nežinoma gėlės tyla
Negirdimas
Jos riksmas
Ar nori ji būti
Parduodama

 

Plentas palei jūrą

 

Juo pralekiama nesustojus
Nesužinojus ką sako
Amžina jūra apie negrįžtančiuosius

 

Parašas

 

Mokai mane
Kaip tave parašyti
Sustabdai
Prieš išdavystę
Patvirtina
Kad buvai
Apgautas

 

Tiesą sakant

 

Pasitikrink
Ar tai ji
Taip sako

 

Šios dienos rytas

 

Ką tik lietus nuprausė žemės veidą
Gėlių akys
Nepaliauja stebėtis

 

Šviesios perėjos

 

Visada ieškojau šviesios perėjos
Iš gyvenimo į kitą panašų
Kur būname negailestingi ir švelnūs

 

Pakrantės giria

 

Laikosi šakomis tarsi sparnais skrendantis paukštis
Jos vizija iš grumsto grotuoto šviesiomis šaknimis
Jas perlipa skruzdės nešdamos būstui spyglių palikuonis
Augina talpią medieną kurią panaudojam pieštukams

 

Grįžimas į miestą

 

Miestas išlaiko tuštumas perpildytus apartamentus
Nepalenkiamus bokštus silpnąsias tiltų gijas
Suglaustas perėjas pergriaunamus žaidimus
Ne pastabumą akies nepataisomą išlygą
 
Nudažo juodai baltas spalvas renka ne tuos žodžius
Pamokslams pasaulio žinioms niekieno valiai
Gesina tamsas šaudo tuščius fejerverkus kasnakt
Dainuoja dainas apie meilę išduodamą vakar
 
Suriša kraujo arterijas silpnina silpną gyvenimą
Suburia brolijas atkuria senuosius pasaulio menus
Kviečia išeit į gatves apie ateitį klausia ir pats tuoj
Atsako ir niekada nežino tavęs nes visko negali žinoti

 

Naktis

 

Tamsos kevale šviesa miega
Pasiruošus užpildyti
Bejėgę tuštumą pasieniu slenkančio ryto
 
 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.