EDUARDS AIVARS

Poezijos vertimai

Latvių poetas, eseistas, vertėjas Eduardas Aivaras (tikr. Aivaras Eipuras, g. 1956) išleido dešimt poezijos ir poetinės prozos rinkinių. Jo kūrybai būdinga lakoniškų formų paieška. Aivaro ilgų antraščių eilėraščiai tapo naujove šiuolaikinėje latvių literatūroje, pasigirsta balsų, esą poetas – romantizmo atgaivintojas šiuolaikinėje latvių literatūroje. Latvijos Poezijos dienų laureatas ne kartą yra dalyvavęs literatūriniuose renginiuose Lietuvoje.

 

Ilgų antraščių eilėraščiai

 

 

Eilėraštis apie tai, kaip tylu, žalia ir šlapia

 

Dvi sraigės lepsi taip lėtai lėtai
Viena prieš kitą
IR AŠ PRIPĖDINAU TENAI
(Kas tai buvo?)

 

 

Dovilės Bagdonaitės piešinys

Dovilės Bagdonaitės piešinys

Eilėraštis apie nenatūraliai storus obelų kamienus

 

Tuos mano draugo sode
Jie buvo plonesni
Kai tuomet obuolių vyną gėrėm

 

 

Eilėraštis apie automobilį, per rūką važiuojantį pajūriu

 

Kiek gali krapnoti!

 

 

Eilėraštis apie bendradarbiavimą, kai valstybės ir žemės padėtis kritinė

 

Duokš ranką, o ne kumštį!

 

 

Apie eilėraštį, kuris dingo, mažyliui gimus galvoje

 

Stebėjau, ar nesujudės lūpos kitiems
Tada reikia klausytis, ar kas nors nesiveda manęs užmarštin
 

 

Eilėraštis apie tai, kaip moteris išsitepa naują rudeninį paltą, bet jis išlieka toks pat švarus kaip iki šiolei

 

Buitinė ezoterika

 

 

Eilėraštis apie tai, kad aš nežinau, kodėl mergaitė su dviračiu vis stengiasi apvažiuoti mane iš kairės, nors aš pats pasisukau į tą pusę

 

Ko gero, sutrikimas (ar užsispyrimas)

 

 

Eilėraštis apie tai, kaip pavasaris nukankina, kas gyva, ir atgaivina mirusiuosius

 
Balta obelaitė švyti plačiai
Ir barsto žiedus
Ant darže pamirštų muzikos instrumentų

 

 

Blondinė juodu kostiumu iškiša ranką pro automobilio langą ir nukrečia cigaretės pelenus ant Vanšu tilto

 

Jos komfortas

 

 

Trumpi apmąstymai: negyvą lapiuką palaidoti kaip zoroastristą aukštame bokšte, kad sudžiūtų, ar pagal jūrininkų tradiciją – iškart įmesti puodan

 

Tebūnie pirmas variantas
Bokšto tai nėra
Bet už lango yra stogelis
Ir žada sausą orą

 

 

Saulės sušvytėjimas šiuose ir tuose namuose, netgi tose ramiose vietose, kur turėjo aidėti vaikų lalesys

 
Mes nesame daugiavaikiai neapoliečiai
Ar mes esame vienišieji milaniečiai?
Greičiausiai tai komunalinės pasekmės
 

 

Tos viešosios kompiuterių patalpos, kurios skęsta tamsoje

 

Juokinga! Niekas neišeina!
Klaviatūra vis dėlto nėra mano kelnių sagos
 

Dvi mažos mergaitės futbolo transliacijos metu žiūri multikus. Viena jų man paaiškina, kad šis dabar rodomas multikas „Nuotaka – mirtis“ yra jos mylimiausias ir kad tai joks siaubiakas: iš pradžių juk nerodoma, kaip nužudoma nuotaka, o tie, kas žino, tie ir žinos tai

 
Mažosios mergaitės, matyt, užmigo
Marsiečių išvaizdos terliai šokinėja joms priešais ekrane

 

 

Haiku per pasaulio čempionatą Pietų Afrikoje užvaldė tikra beprotybė, kad net eilutėse sukeitė skiemenų skaičių

 

Vuvuzelų širšynas
Nužudo žmoną
Uždengusią TV

 

 

Kodėl taip ilgai prisimenu elgetą prie „Dukato“ Dubultuose ir tai, kad jam nedaviau nei dukato, nei lato, nei santimo

 

Tai ne mano pagaila
O jo pilka barzda ir pilkas apsiaustas

 

Už priešingų kampų pasislėpę du pajūrio traukiniai laukia, kuris pasirodys pirmas

 

Kaip vaikai
Žaidžiantys slėpynes
Mums perone tai seniai įgriso
 

 

Pavėluotas saulėlydis, kai mano fotoobjektyve dar matomas saulės kraštelis, neapsiginklavusiai akiai jis jau dingęs

 

Šiandieną saulė nusileido dvidešimt dvidešimt dvi
Kol mano tinklainėje dar lekiojo dvidešimt du futbolininkai
 

 

Nors gebu vis geriau praleisti laiką, aš vis dar esu antroje gyvenimo pusėje

 

Dar surandu plyšius tarp švenčių

 

 

Vyras, kuris suvokia, kad jam nesiseka su atsakomybe, todėl belieka vesti moterį su septyniais vaikais ir tapti aštuntu vaiku

 

Ir koks džiaugsmas moteriai
Ketvirtas vaikas mokosi gerai
Aštuntas vaikas ją ramina fiziškai
 

 

Eilėraštis apie Duoruotpuolės ežerą, į kurį įbrenda mergina raudona suknele

 

Kraštovaizdis užpildytas

 

 

Eilėraštis apie žvilgsnį į kitą Dauguvos krantą, kur už miško tarsi nieko nebuvo

 

Išėjo senieji kovotojai
Nužvelgė mūsų kasdienybę
Ir dingo tankmėje

 

 

Eilėraštis apie tai, kad vieną kartą reikia išdrįsti

 
Surengti savyje vestuves, išgyventi, pabudus kitą rytą išeiti, kur akys veda

 

 

Vertė Arvydas Valionis

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.