Būna ir taip

Važiuoja du. Vienas girtas, kitas dar girtesnis. Šeštadienis, truputį po dvylikos.

A. Aš mamos neturiu. Gyvenu pas tetą.

B. Gera teta?

A. Gera gera, labai gera. Prižiūri, valgyt išverda… 60 metų. Jau su lazdele vaikšto. Bet gera, dūšios žmogus.

Pauzė.

B. O šiandien kuri diena?

A. Penktadienis.

B. Tai balandžio 1 ar 2?

A. Balandžio 1, ten tam skaičiau…

B. Tai balandžio 1, chi chi? Melagių diena? Galima apgaut?

A. Chi chi. Rytoj mano sūnaus gimimo diena.

B. Tu dar ir sūnų padarei??

A. Nu, važiuoju į turgų, nupirksiu dovanų jam.

B. Žinai, aš turguj tiek gerų dalykų randu… Sendaikčių…

A. Knygas mėgsti? Senas?

B. Nu, „Drąsiųjų kelius“ žinai? Kiek ten knygų?

A. Nu, 33?

B. 34. Neturi? Aš renku. Man apie indėnus trūksta. Nu, žinai, Matotaupa.

A. Žinau Matotaupą. Aš tau duosiu savo numerį.

Pauzė.

B. Ir kaip mes čia taip susitikom?

A. Nu, gyvenimas.

B. Gyvenimas. Bet ta tavo teta tai neamžina.

A. Nu, neamžina. Bet ir aš neamžinas. Cha cha cha.

B. Cha cha.

A. Svarbu į kalėjimą neatsisėst.

B. Oi, aš labai bijau kalėjimo… Jau esu sėdėjęs… Gerai, kad su draugais… Po to, kai išėjau… Gert pradėjau… Žinai, aš Afganistane tarnavęs… Aš – snaiperis… (Girtos ašaros balse.)

A. Tai nieko, nieko… Įkalsim… Aš statau, po to – tu…

B. Aš girtas ir durnas…

A. Nieko…

B. Tai va, Matotaupa…

A. Žinai, kai ryte pro turgų važiavau, ten kontrolė stovėjo. Nu, autobusiukas, žinai.

B. Tai ten pastoviai…

A. Visur jų pilna, nei pravažiuot negali…

B. Aš tai su pravažiuojamu, man ramu.