EUGENIJUS ALIŠANKA

Eilėraščiai

turėtų būti stipri pradžia

 

turėtų būti stipri pradžia
spustelėjimas gimdos raumenimis
kitos eilutės nuteka
su vandenimis

 

labiausiai gerbiamas ceremonijos dalyvis

atneša vaiką

apipjaustytojas savo pareigą atliekantis veltui

paprastai būna girtuoklis

nes būdamas labai užimtas negali dalyvauti šventinėse

vaišėse ir dėl to geria tiktai degtinę

visų tų apipjaustytojų nosys dėl to raudonos ir jiems

dvokia iš burnų

todėl labai bjauriai atrodo kai jie

atlikę apipjaustymą tokia burna

iščiulpia kruviną galiuką

kaip to reikalauja paprotys

galiukas po to apibarstomas pjuvenomis

ir po trijų dienų užgyja

 
prozininkas kafka ir po holokausto liks kafka
o kur pradžios pradžia kur nekaltas poezijos
prasidėjimas mea culpa
atsidūriau ne vietoje ir ne laiku
manimi rašo vadinas esu
marija apsaugok mane
nuo tokių romantinių kliedesių

 

apibarstyk pjuvenomis
kur tos nekaltos kiaušialąstės
kosminės ovuliacijos
erotiškos juodosios skylės didysis sprogimas
ir jį lydintys nušvitimo efektai
pavojingi akiai protuberantai
sukeliantys vėžį ir aklumą

 

po homero tūkstančiai neregių poetų
nebeskaito knygų
vakar bložė
šiandien skundės ir venclova
kas iš to
kad dar paskaitau bet nebematau veidų
paprastas ligas diagnozuoju pats
dar tik lengvos formos vienatvės katarakta
trečiosios akies žvairumas

 

kas iš to
kad trečią dieną budžiu
prie negimusio eilėraščio
ir tris rytus žadina evangelinis gaidys
bundu ne į tą pusę kokia ten erekcija
išsižadu meilės draugų namų
turbūt ir daugiau pažadėčiau
pavyzdžiui laikytis dietos atsisakyti spiritus
mankštinti corpus mesti rūkyti
faustiški kliedesiai

tik kvailiui rodos kad visur jis išimtis

kas iš to kad žinau
lieku prie savo

 

yra išeitis
visada yra išeitis
niekada nebūna
taip kad nebūtų
pagalvoju džeko skerdiko balsu
sakykim kad ir cezario pjūvis
gležnas eilėraščio kūnelis
traukiamas atbulai
reanimuojamas visą gyvenimą
tas vienintelis
kurį rašo ir rašo
poetas
 
perka rūbelius kasmet
apipjausto pabarsto
geria degtinę
gabesniems pavyksta
net dvynukai

 

 

paliktas po pamokų

 

Rašykite: „Jau nieko neprisimenu…“

                                   Lev Rubinštein

 

1

taip ir rašau
 

2

rašau: jau nieko neprisimenu
tik be daugtaškio

 

3

be daugtaškio kita kalba
užmiegu paslikas
sudėjęs rankas ant krūtinės

 

4

visi daugtaškiai jau išrašyti
didysis daugtaškių žodynas
jau prekyboje
dulka maksimos lentynose

 

5

rankas ant krūtinės sudėjęs
be kryželio ar maldaknygės
savo kaime užmiegu lengvai
kaip makondo kūdikis
 

6

kaip makondo kūdikis
kuriam trūksta vaizduotės

 

7

sapnų neprisimenu
trūksta vaizduotės
būti mirusiam

 

8

kaimą iš visų pusių
supa vandenys
iš kur tai žinau tamsta mokytoja
iš knygų

 

9

iš knygų tamsta mokytoja
pirmoje klasėje man buvo gėda

 

10

man buvo gėda
skaičiuodavau iki tūkstančio
o rašyti nemokėjau
pradėjau nuo taško

 

11

nuo taško perėjau prie tritaškio
į antrą klasę
mane lydėjo rašalo dėmės

 

12

rašalo dėmės
plėtės kaip azijos žemynas

 

13

azijos žemyno neprisimenu
nebuvau toliau kaimo išėjęs
iš visų pusių supa vandenys

 

14

iš visų pusių rašalas
vadinasi turime reikalą
su sala tamsta mokytoja

 

15

geografija mano stiprioji pusė
jai nereikia vaizduotės

 

16

nereikia vaizduotės
užtenka liepiamosios nuosakos
lygiuot ramiai žengte marš

 

17

žengte marš rikiuotėje
per karinio rengimo pamoką
stoviu pirmas pagal ūgį
ir vis painioju kairę su dešine

 

18

kairę su dešine žalią su mėlyna
po pamokų man liepia
rašyti: jau nieko neprisimenu

 

19

man gėda
jeigu rašyčiau
rašyčiau tariamąja nuosaka

 

20

tariamąja nuosaka
skaitomi visi prisiminimai

 

21

visi prisiminimai
auga geometrine progresija

 

22

geometrine progresija
vėliau konverguoja į nulį
 

23

ką ir reikėjo įrodyti
tamsta mokytoja

 

24

tamsta mokytoja
iš mados išėjęs kreipinys

 

25

vėliau konverguoja į nulį

 

26

ką ir reikėjo įrodyti

 

 

veidrodinis diptichas

(variacijos gražuolės ir pabaisos tema)

 

I

 

senas gašlus krienas

 

perlieja žvilgsniu jaunos poetės eilėraštį
neįskaitomu patyrusio gydytojo raštu
surašo pastabas paraštėje
sau aišku tik sau
gal net būsimo eilėraščio receptui
užtruko ilgiau nei galvojo
 
ar tai reiškia kad jėgos senka
 
gal šįkart rado daugiau nei tikėjos
 
ar tiesiog darė ilgesnes pertraukas tarp eilučių
hermetizuodamas jas ironijos putomis
 
paaugliškas kampuotas kūnas
be soneto iškilumų ir klosčių
net be privalomų modeliui
haiku x y x proporcijų
ir vis tiek traukia
 
tiktų į dukras karčiai galvoja
turėčiau būti atlaidesnis
laikytis hipokrato priesaikos
o ne užgulti visu svoriu
senas gašlus krienas

 

II

 

nekaltybė

 

jauna poetė
vengia veidrodžių
šukuoja plaukus priešais pravirą langą
arba griebiasi žirklių
ir karpo raudonai lakuotus nagus
iki gyvuonies
tiesiai virš knygos
 
kaip elegantiškai sninga
galvoja skolintais žodžiais
raudonas netirpstantis sniegas
ant eilėraščio
kurį moka jau mintinai
 
galėtų tikti į tėvus
brandus kaip antikvarinis vynas
svaigina kiekvienos soneto
eilutės gurkšnis
o ką jeigu prisigerčiau galvoja
o ką jeigu
 
staiga aikteli nuo skausmo
raudonas kraujo lašas
šįkart tikras
lėtai krinta į eilėraščio
guolį
 
turėtų kažką reikšti galvoja
turėčiau būti atsargesnė

 

taikos balandžiai

 

atneša taiką į sugriautą miestą alyvmedžio šakelė snape
vyrai traukias iš spintų šliūbinius kostiumus
moterys vyniojas aplink liesus kaklus šilkines skareles
vaikai su cukraus gabalėliais burnose ant surūdijusių dviračių
 
gal net ne karo gal žiemos pabaiga
gal tiesiog balandis švaros mėnuo
sukas lizdus šventojo morkaus aikštės kapiteliuos
 
nieko nebijo tupia ant riešo peties ant galvos
ir godžiai lesa trupinius iš dėkingų delnų
 
sotūs kybo ant atbrailų
meiliai burkuoja ir triedžia ant tų pačių galvų ant pečių
ant šliūbinių kostiumų šilko skarelių
apsimetę paštininkais nešioja gandus
 
europa be sienų
bevelyčiau be balandžių

 

 

kūrybos namai. kažkur prie šiaurės jūros

 

per naktį knarkiantis šaldytuvas

senas privileg sergantis apnėja

mažiausia kaina kurią moku už šį eilėraštį
pats savęs paprastai negirdžiu
turėčiau sakyt esu sau kurčias
žmona jau apsiprato
gyvena su ausų kimštukais
gražiausiame europos mieste
nors dabar knarkiu už tūkstančio kilometrų
 
ne tik šaldytuvas dar klupinėjimai tamsoj
ieškant jungiklio durų rankenos baimės prakaitas bundant
svetimoj vietoj nes vieną sykį kažkuri iš jų bus tokia svetima
kad nepadės ir mirusiųjų knygos instrukcijos
pelėsių kvapai iš rūsio stovinčio laiko iš kriauklės
kepamų gyvulių dūmų pro orlaides
už sienų vaidenas nuogos moterys
lentynose vietoj knygų akmenys
gal šitaip vaizduotė stangrėja
 
iš ryto viskas šviesiau viskas paprasčiau
kaip ir dera privilegijuotam penkių žvaigždučių kurortui
po pusryčių ir trijų partijų madžongo desertui eilėraštis
 

all included

visų kurčiųjų svajonė

 

 

kaklaraiščio mazgas

 

neprisirišk
skelbė sūtros ir visi tie autoriai
kuriuos mėgau cituoti ne skaityti
nebūk tas kuris šliaužioja
zoomorfizmais bylodavo tėvas
ar šią voverę vėl nusiveši į kalnus ir paliksi
kaip ir tą stirną ar lapę
humoristas prakeiktas
galvojau užmušiu kai niekas nematys
pats nemokėjo kaklaraiščio mazgo surišti
galvą užvertęs laukdavo
kol mama paruoš jį gyvenimui
 
prisirišdavau prie knygų
kad nereikėtų aiškintis santykių su vyrais
kumščiuotis patamsiuos prie mokyklos po šokių
įrodinėti kieno eilėraštis ilgesnis
mušeikos tampa prozininkais
arba jūrininkais
ar pavydėjau? tada ne
dabar šiek tiek
kaip senstanti gražuolė vėluojančiam
atspindžiui veidrodėlyje
ir vis tiek apsivemiu užsuptas jūros
 
paskutinį kartą rišaus kaklaraištį
per laidotuves
ilgai stovėjau užvertęs galvą
žmona krapštės prie vindzoro mazgo
galvojau tas siauras maurais apėjęs
jaunystės kaklaraištis kaip inkaras
nuneš srovės kartu su mirusiuoju
jeigu neprisirišiu
 
tąkart išgelbėjo dvigubas mazgas

 

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.