Eilėraščiai
vakar
gulėdami nuogoj žolėj stebėjosi garuojantys tik iš pirties į obelžiedį dangų: nuščiuvę pirmos žvaigždės gegužio debesys svirpliai nuvargę rojaus užkariautojai
nuo palangės
užuolaidų vėduoklės prieš pat pat nosį rudeniop tik properšos šypsnys už lango ant sienos smegenų ištiškęs jausmingas masalas akims užmerkti mirkti murkti prieš pat pat pat
priešpilnis
kai cirkas pradeda įgristi padėkite mane į stalčių! – surinka peilis ir sminga į grindis be jokio gailesčio: tik šast mus išneša visiems laikams gan netikėtas sapno posūkis: kalėjimo guolį benamis vėjas urgzdamas apuosto paskui sudėt per naktį bluosto ligi pat ryto negaliu
rytas
kokia galia jie skleidžiasi pražysta noksta, supainioja planuotus poelgius eilėraščius, rikiuoja lesyklėlėn tupiančias zyles net kėkštą, palikusį vien žydrą plunksną atsipūst: galbūt joje ir glūdi menas nieko nesuvokus išeiti vėl iš proto grįžti svečiuosna pas save kur viskas (tikiuos) yra ir bus savaime nesuprantama akivaizdu gal net teisinga
visų šventųjų ir tavęs
ateis visų šventųjų ir tavęs ateis pavargęs nuo teisumo gyvų ir mirusiųjų nebeteisti ir viešpataus: sėdės kartu prie stalo šypsosis švęskit ir kartos jog kaltas tas kuris teisus ir tas teisus kuris aiman nors truputėlį kaltas
dabar
dabar atsigulame ant grindų užsimerkiame dabar prisnūstame kvėpuojame ramiai ir dar ramiau: dabar dardame pačiu bedugnės pakraščiu pakol prasideda liūtis: dabar autobuso ratas slysteli link kelkraščio: dabar pasigirsta keleivių klyksmas: autobusas rieda žemyn tratėdamas: dabar gulime išblaškyti po slėnį nuščiuvę stebime save / kitus: o iš viršaus jau leidžias pasitikti: gobšuoliai gobia pasimetimą / mūsų pyktį / išgąstį: dabar ir mes juos atpažįstame ir tampam jais: dabar panyrame į tamsos įsčias: išnyrame kitoje juodulio pusėje: dabar atsimerkiame: esame
akimirka
įstrigus tarp dabar atodūsių ir gomurio prieš pradedant lytėt pirštagaliais išnyrančią gyvatės kailiniuos iš skerso skersvėjo sapnų: na va ir vėl tas pats: nebent užmiršti
