Urbanizacijos poezija
Architektūros ritmiškumas, daugiasluoksnės pastatų faktūros, šaltos, laiko tėkmės išblukintos spalvos. Gatvių dūzgesys, vėluojantys autobusai, bildantys traukiniai. It voratinkliai dangų apraizgę kabeliai. Nepažįstami praeiviai su savo anoniminėmis istorijomis. Nuolatinis judėjimas, triukšmas, skuba. Toks miesto vaizdinys išnyra mano vaizduotėje. Gimiau, augau ir vis dar keliauju tomis pačiomis miesto gatvėmis, kai noriu pasislėpti – slenku pažįstamais skersgatviais ar, pasiilgusi gamtos, neskubėdama pereinu parku, stebėdama, kaip metų laikai keičia miestovaizdį. Miestas yra manyje ir aš – įsišaknijusi jame.
Lenos Lapschinos nuotrauka
Šiuolaikinio meno festivalis „Kaunas mene. Sklaida. Pažintys“ atveria duris į Kauno fotografijos galerijoje vykstančią austrų menininkės Lenos Lapschinos parodą „Medžiai ir poetai, miestietiškumas. (Urbanisto abėcėlė)“. Pasitelkusi fotografiją menininkė tiria miesto struktūras, gatvių gyvenimą ir vartotojo sąsają su dideliais miestais. Parodoje eksponuojamos 26 spalvotos fotografijos, kuriose įamžinti ir abėcėlės tvarka (pagal gatvių pavadinimus) eksponuojami Amerikos miestų gatvių fragmentai. Nedidelio formato nuotraukos, tvarkingai sukabintos erdvėje, primena gatvės tiesę. Pro žiūrovo akis judantys vaizdai sukuria gatvės dinamikos iliuziją. Vizualiai fotografijų raiškai būdinga kartotės estetika: fragmentiška kompozicija išryškina pagrindinį objektą – gatvių pavadinimų lenteles skaisčiai mėlyno dangaus fone, jos atrodo, it būtų pakibusios erdvėje. Į kompozicijas įsiterpia miesto žaluma, pralekiantys automobiliai, architektūros elementai. L. Lapschinos fotografijų cikle urbanistinis peizažas perteikia užuominas apie praeities, dabarties ar netgi menamos ateities konglomeratų pokyčius.
Man, užaugusiai mieste, menininkės kūriniai yra savi, lengvai identifikuojami. Mintyse abstrahuodama vaizdą ir atsiribodama nuo kasdien gatvėse matomų objektų, regiu meno darbą, kuriame išgryninama miesto virsmo, kaitos idėja. Susimąstau, kiek kartų ir kaip laikui bėgant kito kadre užfiksuotas vaizdas: gatvių struktūra, pastatų išdėstymas, renovavimas, naujų architektūros elementų atsiradimas; kaip buvo sunaikintos žalios miesto erdvės, siekiant įkurdinti dar vieną prekybos centrą, užkandinę ar automobilių aikštelę. Smalsesnis žiūrovas vaizduotėje galbūt suprojektuos ir fiktyvų ateities gatvės vaizdą.
L. Lapschinos parodoje miesto vaizdai griežti, autorės rakursai akcentuoja užfiksuotų objektų geometriškumą, o plakatiškos spalvos patraukia parodos lankytojo dėmesį. Žalumos atsiradimas kadre kiek suminkština nuotraukų kompozicijas, suteikia gyvasties. Pasigilinus į fotografijose užfiksuotus gatvių pavadinimus apima atradimo džiaugsmas: žalialapio medžio pavadinimas, žymaus rašytojo ar poeto pavardė ir pan. Kiekvienoje nuotraukoje vis kitas inkliuzas, suteikiantis daugiasluoksniškumo. Medžiai ir poetai išsibarstę visoje miesto erdvėje, taip ją formuodami ir išlaikydami.
