HAROLDAS BAUBINAS

Eilėraščiai

Dieviškojo Matmens Takas
 
žvakėje dega medis
medyje dega gyvybė
toje gyvybėje aš
nusimetu pulsuojančius audinius
ištrupėjusį kūno lukštą
kol laikas
erdvė ir tūris susilieja į Vienį
 
welcome to alter-reality
 
nebėra jokių kontūrų
tik palei švytinčią liniją
skriejanti sąmonė
fluidiškos spalvų gamos
ir simboliai
absoliutus Žinojimas
tekantis
pro plačiai atvertus vartus
virš kurių visomis kalbomis
užrašyta skaidri Begalybė
kur anapus išgalvoti dievai
su sapnais ir idėjomis
susikimba už rankų
ir nuo pačios visatų
pradžios
sukaupta Išmintis
virsta į vientisą psichokinetinį
virpesį
 
milijarduose žvakių dega giria
bekraštėje girioje dega gyvybės
kiekvienoje gyvybėje degame mes
 
 
tryliktas lygis
 
vienintelė gera sistema yra
garso sistema
taip girdžiu iš viršaus
krentančią rutinos tetrio
detalę
seniai nepataikančią
į reikiamą vietą
dar kvėpuoju
tulžies plėvė tarp dantų
pusgaminiai vakarienei
ir už sienos besipisančių kaimynų
dejonės
viskas gerai
dar valdau situaciją
 
gyvenu iš inercijos
vis greitėjančiame duomenų
lietuje
aplinkos programuojamas
kaip išlikti nuolankiai visuomeniškam
jog negalima keiktis viršun
ir kiekvieną penktadienį būtina
juodai prisigerti
žiūrėti į moteris
anapus baro tvoros
kadangi esi anemiškas liurbis
ir geri kambary
pilname suglamžyto triukšmo
lavonų
ant sprando
vis joja vienspalvės detalės
kursinis darbas bonus lygis
ir level up
iki trečio karjeros
laiptelio
viskas gerai
aš tik kartais verkiu
kol nesuveikia valiumas
plačiai šypsausi perdozavęs
krisdamas į užtemstančią duobę
pabundu kaip visi
kad pabunda jei į gerklę sukištum
skrandžio turinį siurbiančią žarną
kaip kiekvienas doras pilietis
iki kito
game over
 
 
akys už purvino stiklo
 
rūkau prie atviro lango
dešimtą iš eilės
ir nejaučiu kad rūkau
ir nejaučiu lango
ir nejaučiu atviro
žinoma nejaučiu dešimtos
kol pelenai ir žarijos
kiaurai neišsvilina rankų
vėjas ir suodžiai burnoj
mirę laimingi žmonės anapus
 
 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.