Poezijos vertimai

Tomas Tranströmeris (g. 1931) – Nobelio literatūros premijos laureatas (2011), vienas žymiausių šiandieninių Švedijos poetų, vadinamas metaforos meistru. Išleidęs per dešimtį plonų eilėraščių rinkinių, jo poezija išversta į daugelį pasaulio kalbų. Poezijoje juntamas būties mistiškumas, poetas tarsi atveria kitą būties erdvę, kurią švedų kritikai linkę vadinti religine didybe. Gilus, beveik mistinis gamtos pajautimas jam padėjo įprasminti egzistencinius dalykus.

Naktinė kelionė

Po mumis – knibždėlynas. Lekia traukiniai.

„Astorijos“ viešbutis virpa.

Prie lovos vandens stiklinė
šviečia tuneliuose.

 

Jis sapnavo, kad yra įkalintas Svalbarde.

Dundėdama sukosi planeta.

Žibančios akys ėjo ledu.

Stebuklo grožis. 

 

Lapas iš nakties knygos

Į krantą išlipau gegužės naktį
šalta mėnesiena
žolė ir gėlės pilkos
bet kvapas jų žalias.

Slydailiojau skardžiu
naktis nebeskiria spalvų
balti akmenys siunčia
mėnuliui signalą.

Laiko erdvė
kelių minučių ilgio
ir penkiasdešimt aštuonerių metų pločio.

Man už nugaros
anapus blizgančio švininio vandens –
kita pakrantė
ir tie kurie ten valdo.

Žmonės su ateitim
veidų vietoj.

1947-ųjų žiemą

Dieną – mokykloj, dusliai marmančioj tvirtovėj.

Prieblandoj eidavau namo pro iškabas.

Kažkas be lūpų kuždėdavo: „Lunatike, prabusk!“

Visi daiktai rodė į Kambarį.

Penktas aukštas, kambarys į kiemą. Per naktis
dega lempa baimės apskritime.

Išplėtęs akis sėdžiu lovoj, regiu
slenkančias vaizdų juostas, beprotiškos mintys.

Gal tai buvo neišvengiama…

Paskutinė vaikystės atkarpa tarsi dužo į gabalus,
kad galėtum išlįsti pro grotas.

Gal tai buvo neišvengiama…

Skaitydavau stiklo knygas, bet regėdavau
dėmes, kurios veržėsi pro tapetus.

Gyvi mirusieji norėjo,
kad nutapyčiau jų portretus!

Kai auštant šiukšlių vežėjai
pradėdavo brazdinti skardines šiukšliadėžes –
pilkus taikius kiemo varpus,
jų skambesys mane užmigdydavo.

Nesaugi karalystė

Biuro vedėja palinkusi piešia kryžių
jos auskarai kabo lyg Damoklo kardas.

Kaip margas drugys nesimato ant žemės
taip demonas susilieja su atverstu laikraščiu.

Šalmas kurio nieks nenešiojo užgrobė valdžią.

Vėžlio patelė skrieja po vandeniu.

 

Viduramžių motyvas

Mūsų kerintį mimikos žaidimą
nuolat stebi kaukolė, pokerio žaidėjo veidas.
Padange lėtai ritasi saulė.

Šachmatų partija tebevyksta.

 

Kirpėjo žirklių čeksėjimas krūmuose.

Padange lėtai ritasi saulė.
Šachmatų partija baigiasi, lygiosios.

Vaivorykštės tyla.

Iš švedų kalbos vertė Zita Mažeikaitė