Pikto Dievo bausmės ir žmogaus teisės

Laiku ir nelaiku

Tave, žmogau, paskyriau Izraelio namų sargybiniu. Kada tik išgirsi iš mano lūpų žodį, perduosi jiems mano perspėjimą. Jei tariu nedorėliui: „Nedoras žmogau, tu turi mirti!“ – o tu nekalbėsi, kad įspėtum nedorėlį mesti savo kelią, tai tas nedorėlis tikrai mirs dėl savo kaltės, tačiau jo kraujo pareikalausiu iš tavo rankos. Bet jei tu perspėsi nedorėlį, kad jis sugrįžtų iš savo kelio, o jis negrįš, tai mirs dėl savo kaltės, o tu išgelbėsi savo gyvastį.

Ez 33, 7–9

Šie žodžiai pranašo Ezechielio knygoje akivaizdžiai skamba gana piktai… Nenuostabu tad, kad tas Dievas taip nemylimas… O kam gi toks gali patikti? Nebent patiems tokiems atgrasiems, pranašais besidedantiems, agresyviai įkyriai aiškinantiems, kokie tie ar anie nedorėliai, pragaran garmantys, Dievo bausmės besišaukiantys.

Taip jau yra, kad niekam nepatinka badymas pirštu į tai, ką veiki, kuo užsiimi, kuo gyveni… Ne taip jau dažnas savo gyvenimo būdą linkęs laikyti tikrai nedoru. Kita vertus, tikrai neaišku, ypač šiais laikais, kas ta nedorybė yra. Tiesa, hebrajiškas terminas rašá turi tam tikrų konotacijų, kurios leidžia manyti, kad kalbama apie piktadarį, o ne šiaip kokį pasileidėlį ar girtuoklį. Ir žodis avon (kaltė) reiškia įstatymų pažeidimą, jų nepaisymą, o kai kuriose vietose Biblijoje kartu reiškia ir bausmę. Aiškiausiai šio žodžio dviprasmiškumas matyti epizode su Kainu, kurį Dievas prakeikia, šiam nužudžius savo brolį: „O VIEŠPATS jam tarė: „Ką tu padarei? Tavo brolio kraujas šaukiasi manęs iš žemės! Todėl būk prakeiktas toli nuo žemės, kuri atvėrė savo burną priimti tavo brolio kraują iš tavo rankos. Kai dirbsi žemę, ji nebeduos tau daugiau savo derliaus. Tu būsi bėglys ir klajūnas žemėje.“ Kainas atsakė VIEŠPAČIUI: „Per daug didelė man bausmė, negaliu jos pakelti! Šiandien išvarei mane nuo žemės, turiu slėptis nuo tavo veido ir tapti bėgliu bei klajūnu žemėje; kas tik mane sutiks, galės užmušti“ (Pr 4, 10–14).

Čia Kaino žodžiai „per didelė man bausmė“ gali reikšti ir „per didelė mano kaltė“, bet paaiškinimas, kad taps klajūnu, kurį kiekvienas sutiktas galės užmušti, reiškia, kad taps beteisis. Tokiu būdu terminas avon įtraukia visas konotacijas veiksmų, kurie susiję su kažkieno teisių pažeidimais, tiek paties subjekto, tiek jo atžvilgiu. Todėl pranašo Ezechielio tekstą galima šiandien ir aiškinti kaip perspėjimą, kuris nuolat tvyro ore, dėl kitų žmonių teisių (į gyvenimą, saugumą, orumą, įsitikinimus, nuosavybės apsaugą, orų atlyginimą, meilę ir kt.) pažeidimų, kurie žmonių jau yra patiriami kaip bausmė. Ir galime tik klausti, už ką ir kodėl mūsų visuomenėje kilusi tokių bausmių, kurias vieni kitiems užmetame, epidemija? Ir nereikia čia Dievo kaltinti, patys tą darome, kai nesirūpiname vieni kitų teisėmis. Gal dėl to toks Dievas ir nemėgstamas – pernelyg akivaizdžiai veidrodinį atspindį primena.

-akp-