Obscenas lietuviškai

VALERIJUS VALSIŪNAS

Kiek amžius ir padorumas leidžia, seku ramiai, lyg tarp kitko „Š. A.“ tebevykstantį pokalbį apie obsceną. Viskas šiame pašnekesyje patinka, išskyrus vieną dalyką: patį OBSCENĄ. Jeigu jau negerai užsienietiškai BYBĮ vadinti, tai ir „obsceną“ verskime į lietuvių kalbą: BLEVYZGA. Arba kaip nors kitaip.

O mano siūlomą žodį prisiminiau iš labai tolimų studijų metų VU Istorijos ir filologijos fakultete. Nepaisant nieko, buvome kūrybingi, linksmi ir padūkę. Fakulteto sienlaikraštyje (kokių penkių metrų ilgio, ant sienos ties 34 auditorija) buvo išspausdintas šio teksto autoriaus eilėraštukas „Tau, mano mamyte…“ Studentams patiko, tūlas jį mokėsi atmintinai, net dainavo, o štai fakulteto komjaunimas, vadovaujamas vieno dabartinio Seimo nario, smarkiai įtūžo ir tame pačiame sienlaikraštyje davė atkirtį. Vos neišlėkiau iš komjaunimo, o mano kūrinėlis buvo pavadintas „nešvankia blevyzga“. Susiradau tą eilėraštį ir po daugelio metų perduodu „Š. A.“ skaitytojų teismui: ar jis tikrai nešvankus?

Tau, mano mamyte…

Aš nupiešiu tau ant papo
Karpiniuotą klevo lapą.

Nupaišysiu pamažėle
Taškiasparnę boružėlę.

Vieną žodį parašysiu,
Tyliai, tyliai paprašysiu.

Iki 10 suskaičiuosiu
Ir tą viską išbučiuosiu.

Juodą kasą išdarkysiu
Ir ničnieko nesakysiu.

Cit ir tu, užmik lig ryto,
Kas taryta, tas daryta.

O kas liko nedaryta,
Pasilikim viską rytui.

Jis už vakarą gudresnis,
Tai ir darymas geresnis.