Su mūsų trumpais sakiniais skraido daug tylos

Pabaiga. Pradžia Nr. 36

Mielas Icchokai,
supratau, kad truputį pagerėjo sveikata. Bijau klausti apie ją. Šypsojausi, gavusi tekstą. Baisiai ilgas, palyginus su kitais.
Vanda

Miela Vanda,
sveikata, kaip ir viskas – banguoja.
Icchokas

Miela Vanda,
radau ir su dideliu susidomėjimu perskaičiau:
ATSPARUMAS UŽTERŠTAME GYVENIMO PEIZAŽE
Rašytoją VANDĄ JUKNAITĘ kalbina LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS
Icchokas

Icchokai,
Jūs esat stebuklas. Padrąsinate kaip tik tada, kai man iš po kojų išslysta žemė. Esu Viešpaties sutverta namų šeimininke. Viešuma mane pribaigia. Parašysiu vakare. Dabar į darbą.
Kaip tas medis raudonais žiedais? Čia – „graži Lietuvos pieva apie šv. Joną“ [Vaižgantas].
Vanda

Mielas Icchokai,
dabar jau ramiai. Kas gi Jums buvo įdomu?
Vanda

Miela Vanda,
matyt, jūsų santykis su žmonėm ir daiktais.
Icchokas

Mielas Icchokai,
ligoninėj Ieva. Gydytoja sako, jau labai blogai. Mes abi ramios. Kiek pajėgiam.
Kas gi yra tame santykyje su žmonėmis ir daiktais, kad
jis gali kitam žmogui būti įdomus?
Vanda

Mielas Icchokai,
nemoku žodžiais išreikšt to, ką suprantu. Todėl taip klausiau.
Vanda

Miela Vanda,
aš irgi nemoku.
Nežinau, ką sakyti dėl jūsų draugės, gal tik kad Dievas padėtų.
Jūsų
Icchokas

Mielas Icchokai,
šventėm Džiugo gimimo dieną, 20 metų. Tarp visų kitų kalbų buvo pasakyta: artimieji yra tie, kurie tavęs nepalieka.
Vanda

Miela Vanda,
pridėkite ir mano pavėluotus sveikinimus.
Icchokas

Mielas Icchokai,
perdaviau Džiugui sveikinimus. Įvertino.
Kasdien ligoninė. Dar tebeturim ryšį, bet beveik per sapną.
Dėkoju, kad man rudenį parašėte.
Vanda

Miela Vanda,
neturiu žodžių. Neturiu.
Icchokas

Mielas Icchokai,
ir nereikia. Tai aiški realybė. Tik šiek tiek svaigina. Ačiū, kad parašėt.
Vanda

Miela Vanda,
buvau parašęs laiškelį, bet neišsiunčiau, nežinodamas, kaip ir kas.
Ačiū, kad parašėte, tik gaila, kad jus įskaudino.
Čia viskas po senovei, nors norėtųsi, kad būtų kiek geriau.
Gal bus.
Icchokas

Mielas Icchokai,
gal bus. Iš šalies žiūrint atrodo, kad dabar pasirinktas vienintelis įmanomas kelias.
Labai nelengva vasara. Tačiau aš atgavau vidinę pusiausvyrą.
Kaip keista. Ar vis dar išeinat į lauką?
Vanda

Miela Vanda,
jei yra taip, kaip sakot, tai jau pakenčiama, jeigu ir keista.
Tris dienas nebuvau lauke, bet šiandien vėl išėjau.
Ar galiu sutrukdyti kitu klausimu?
Yra išėjusi antologija liet. poetai apie holokaustą, bet ten nėra Janinos Degutytės, nors man atrodo, kad ji rašė ta tema.
Gal jūs ką žinote?
Jei sunku ar nepatogu man atsakyti, tuoj pat užmirškit.
Icchokas

Mielas Icchokai,
antologija kažkaip praslydo. Tik girdėjau. J. Degutytė tikrai yra kalbėjusi apie Holokaustą. Kai man reikia auditorijai ką šia tema pasakyti apie mus pačius, imu ją. Bet tai proza. REGNUM leidyklos išleista knygelė: Janina Degutytė, „Atsakymai“, psl. 68. Eilėraščių dabar negalėčiau atsiminti, bet visai galimi.
Vanda

Miela Vanda,
ačiū.
Antologija:
Mirtis, rečitatyvas ir mėlynas drugelis, Lietuvių poetai apie holokaustą, Antologija, sudare Sigitas Geda, Vaga, 1999, Vilnius
Jūsų
Icchokas

Mielas Icchokai,
tyliu. Visko per daug.
Vanda

Mielas Icchokai,
šiandien ryte, penktą valandą nustojo kvėpuoti Ieva.
Vanda

Miela Vanda,
man labai, labai liūdna dėl jūsų,
apkabinu,
Icchokas

Mielas Icchokai,
pamažu sugrįžtu į realybę. Gaila, joje nieko nauja.
Jis buvo skaidrus ir tyras visus šiuos tris mėnesius. Gyvenimas.
Jūsų Vanda

Miela Vanda,
tegu grįžta ramybė ir geras neramus gyvenimas.
Icchokas

Mielas Icchokai,
pamažu pamažu rausta pajuodusi, nupilkusi žaluma.
Vanda

O paskui pabals.
I.

Mielas Icchokai,
baisu galvoti apie tai, kas vyksta. Iki šiol atrodė, vienintelis tikras ginklas prieš smurtą yra žmoniškumas. Gal tai bejėgio žmogaus mąstymas, nežinau.
Vanda

Miela Vanda,
ir aš jaučiuosi bejėgis.
Icchokas
Mielas Icchokai,
trapūs mūsų pečiai. Neviltis kažkodėl lenkia mintis link metafizikos.
Vanda

Miela Vanda,
ir metafizika – dalis mūsų.
Icchokas

Mielas Icchokai,
apsnigo nenukritusius lapus.
Paskaitos, radijo laida kas savaitę – visko per daug. Kaipgi su Druskininkais?
Vanda

Miela Vanda,
geras tempas, manyčiau, – gerai.
O Druskininkai man dar toli, toli.
Icchokas

Mielas Icchokai,
taip ištuština nuolatinis buvimas viešumoj, tarp žmonių. Atrodo, krūtinėj tik sausas karštas žvyras.
Vanda

Miela Vanda,
matyt, kartais reikia bent trumpam kur nors pasislėpti.
O paskui – ir vėl.
To ir linkiu.
I.

Mielas Icchokai,
su mūsų trumpais sakiniais skraido daug tylos. Franklis
patvirtina: tikroji egzistencija refleksijai neprieinama. Įdomu prieiti iki neprieinamumo.
Vanda

Mielas Icchokai,
yra taip, kaip yra. Parašykit.
Vanda

Miela Vanda,
jau kuris laikas jaučiuosi nekaip, bet vėl pagerės.
yra taip, kaip yra
Icchokas

Mielas Icchokai,
išsiunčiau paštu laišką. Visada praeidavo ir dabar praeis.
Vanda

Miela Vanda,
ačiū už viltį. Taip, praeis. Lauksiu laiško.
Icchokas

Miela Vanda,
ačiū už laišką, gautą paštu.
Kovojame su savim, ar ne?
Icchokas

Mielas Icchokai,
noriu, kad pasveiktumėt. Senelis 14 metų pragulėjo patale. Gimusi radau jį jau nevaikštantį. Tikriausiai išmoktas, bet kartais atrodo įgimtas noras ką nors daryti, kad būtų geriau.
Vanda

Miela Vanda,
Frida surado vietą, išdėliojo lapelius, jie švyti Lietuvos grožiu ir jūsų šiluma.
Gal jie ir vaistai?
Mes abu jus apkabiname,
Icchokas

Mielas Icchokai,
saugumo tapo mažiau. Čia, šiaurėj, tyli rudens migla.
Vanda

Miela Vanda,
linkiu gero kelio, o sugrįžus iš Normandijos (ten pašefavus ir mano knygą) parašyti, kaip buvo ir kaip sekėsi.
Ten, šiaurėj, matyt, šalta, bet smagu. Taip gaila, kad turėjau atsisakyti kvietimo.
Icchokas

Mielas Icchokai,
Dieve, kokio ilgumo sakiniai! Nelabai mėgstu keliones. Esu naminis paukštis – norėjau sakyti – višta, bet tokia iškilminga proga, kaip literatūros ir meno festivalis, nelabai tinka. Džiaugiuosi mūsų ryšiu, teks spausti abu nykščius. Taisykitės!
Vanda

Mielas Icchokai,
žaisminga prancūziška šventė. Keletas rimtų sakinių, keletas pajuokavimų. Ir viskas.
Gal kiek geriau?
Vanda

O juk vis tiek buvo smagu, ar ne?
Icchokas

Mielas Icchokai,
tos dienos buvo nuostabi dovanėlė. Elegantiška. („šiandien taip elegantiškai sninga…“) Bet nesninga. Vis ta pati migla. Ir prezidentūros skandalo beprotybė. Šiandien gavau du sveikinimus su gimimo diena. Buvau ją pamiršus.
Vanda

Mielas Icchokai,
neįdomu gyventi šalia ugnikalnių.
Vanda

O nieko nepadarysi.
Icchokas

Mielas Icchokai,
sninga. Bijau rašyti. Neseniai kažkodėl vėl varčiau Jūsų knygą. Krūptelėjo širdis. „Žmonių negalima aptverti.“ [p. 26]
Vanda

Mielas Icchokai,
ir Šiaurės migloj bus uždegta žvakė. Gal vilties.
Vanda

Mielas Icchokai,
ar švenčiate? Pas mus, atrodo, artėja revoliucija. Kaip
Jums iš toli atrodo, kas bus?
Vanda

Mielas Icchokai,
nerimas, nerimas, nerimas. Tikriausiai, sergate.
Vanda

Mielas Icchokai,
turbūt girdėjote apie Šiaulius. Siaubinga.
Visi mes bijom murzininkų. Ir į juos panašių.
Vanda

Mielas Icchokai,
kiek daug šviesos Jumyse. Dar nepasiduokit.
Vanda

Mielas Icchokai,
sunkoka buvo žiema. Čia dar sniegas, bet vėjas jau                kvepia laukais. Seniai noriu parašyti, bet varžausi. 2004.12.24 Šiaurės Atėnuose yra pokalbis su Jūrate Baranova. Jei skaitėte, tai daugiau nieko ir nenoriu.
Vanda

Miela Vanda,
suradau, perskaičiau ir pasinėriau gelmėn, kur ir man, va, skirta kertelė. O toliau – …nesugebu, nepajėgiu išreikšti žodžiais…
O jeigu vėjas jau kvepia laukais, vadinasi, pavasaris.
Tad – su pavasariu,
Jūsų
Icchokas

Ačiū.
Vanda

Mielas Icchokai,
sveikinu! Niekada nežinojau, kad yra tokia šventė.
Kas sakoma ją švenčiant?
Vanda

Miela Vanda,
ta šventė – Velykos – hebrajiškai PESACH – Laisvės – išsilaisvinimo iš Egipto vergijos – šventė.
40 metų klajonėms per dykumą iki Pažadėtosios žemės, kai Dievas maitino mana, atminti valgomi macai – neraugintos tešlos duona.
Macų skonis turįs priminti, kad galima būti laisvam besitenkinant pačiu mažiausiu, juk macai gaminami tik iš būtinų gyvybei dalių – vandens ir miltų.
Šventės išvakarėse iškilmingos vakarienės metu meldžiantis perpasakojama Išėjimo iš Egipto legenda, kurioje sakoma, kad Kiekvienoj kartoj privalo žmogus manyti, esą jis pats išėjo iš Egipto.
Beje, mums žinoma Paskutinė vakarienė vyko šios iškilmingos vakarienės metu.
Jūsų
Icchokas

Mielas Icchokai,
kai mirtinai sirgo Gytis, tada supratau, kad visi mes esame iš vienos rankos. Ačiū.
Vanda

Miela Vanda,
taip ir yra.
Icchokas

Mielas Icchokai,
važiuosim rytoj premijos. Į Ušnėnus, bet kažkodėl atrodo, kad į Kelmę. Kaip nuotaika?
Vanda

Miela Vanda,
nuotaika nebloga, žinant, kad mano geri draugai važiuos rytoj premijos – mano pirmosios literatūrinės premijos Lietuvoj.
O jei į Kelmę, tai dar geriau, pamatysit mano gimtąjį miestą.
Apkabinu jus visus,
Icchokas

Mielas Icchokai,
važiuosim į Ušnėnus, bet man kažkodėl atrodo, kad važiuosim į Kelmę. Kažko plazdančio pilna širdis.

Vanda,
tai mum abiem plazda pilna širdis.
Icchokas

Iki rytojaus.
V.

Mielas Icchokai,
tokia šilkinė, tokia šviežia žaluma, kad norėjosi ją glaust prie širdies.
Kelmė. Tas kelias nuo dvaro iki daubos.
Ušnėnai, užkampis. Uždari ir niūroki veidai vis dėlto išsigiedrijo ir nušvito.
Raudoni bijūnai Jūsų klasės draugės Genovaitės rankose.
Diena, verta ilgų studijų metų.
Kažkas plėšiantis širdį.
Apkabinu.
Vanda

Miela, miela Vanda,
neturiu žodžių.
Tavieji gi – poezija, meilė, atviros akys ir širdis.
Graudu ir man, ir Fridai, ir taip kažkaip mielai graudu.
Ačiū, kad važiavai.
Labai stipriai apkabinu,
Tavo
Icchokas
P. S. Matai, pradėjau tave tujinti. Ar gerai? I.

Mielas Icchokai,
taip. Net nežinau, kas taip supurtė iš pačios gilumos. Pirmoji, atidariusi tą renginį giesmė prasidėjo žodžiais „nėr tokių sodnelių, kaip pas tėvelius…“ Gal ir nebeprisimeni, kad pirmąjį mūsų pokalbį telefonu užbaigei žodžiais „kai būsiu Vilniuj, ieškokit“. Turbūt per dešimt metų mes nuėjom kelią, kol susitikom vienas kitą su ašarom akyse.
Vanda

Miela Vanda,
gerai, kad nuėjom tą kelią ir taip susitikom.
Icchokas

Mielas Icchokai,
parašysiu, kai nurimsiu. Dėkoju tau.
Vanda

Mielas Icchokai,
šiandien išsiunčiau Tau dovanėlę, knygą. Nežinau, ar patiks, bet vis tiek. Prieš daugelį metų aš ieškojau Tavęs, bent vieno žmogaus, kuris šitoje siaubo istorijoje gręžtųsi į kitą galimybę žmoguje. Paprastai mes išdidžiai jos nepastebim, tačiau kritinę valandą mums jos graudžiai prireikia. Kokie mes bejėgiai, Icchokai, ir aš niekaip negaliu suprasti, kodėl bejėgių žmonių dėka, o ne stipriųjų, kaip priklausytų pagal gamtos dėsnius, išlieka šitas pasaulis.
Rašau niekus. Gerklėj stovi gumulas.
Vanda

Miela Vanda,
taip netikėtai užklupai mane egzistenciniais klausimais, į kuriuos atsakymų neturiu.
O gumulas ir man stovi gerklėj.
Kodėl taip, va, staiga šnekini mane šitaip? Ar Kelmė kalta?
Knygos lauksiu – iš anksto dėkoju.
Tavo
Icchokas

aš, Icchokai,
esu Tau dėkinga, kad važiavau į Kelmę. Kad parašei 2002 metais. Tai buvo oro (tikrąja šio žodžio prasme) paštas per nesusikalbėjimo bedugnę.

Miela Vanda,
nežinau, ką ir sakyti, tik ačiū,
apkabinu,
Icchokas

Mielas Icchokai,
kai gausi DVD, neišsigąsk. Kai labai susijaudinu, visada nusikalbu.
V.

Gerai.
I.

Mielas Icchokai,
žinau, kad labai sergi. Šiandien V. Tarasovo instaliacijų parodoj vėjas varto daugybės maldaknygių lapelius. Užrašyta lietuviškai ir žydiškai. „Vienas vienas likau, kaip ir Šechina. Jos sulaužytas dešinysis sparnas mano galvą glosto.“
Vanda

Miela Vanda,
ačiū tau ir Tarasovui.
Tavo
Icchokas

Mielas Icchokai,
kaip tu jautiesi?
Vanda

Miela Vanda,
po didelio skausmo dėl techninių injekcijos priežasčių vėl jaučiuosi kaip prieš tai, t. y. laukiu, kad būtų geriau, bet minimaliai funkcionuoju.
Icchokas

Su viskuo tenka susitaikyti. Skamba neguodžiančiai.
Vanda

Susitaikyti nenoriu, vis viliuosi, kad bent kiek pagerės besistengiant, laikui bėgant.
Icchokas

Tu parodei man pavyzdį.
V.

Matai, kaip gerai pašnekėjom.
I.

Mielas Icchokai,
toks gražus dieną ruduo pro langą. Kepu obuolių pyragą.
Vanda

Valgyk į sveikatą ir gardžiuokis,
Icchokas

Mielas Icchokai,
norėčiau pavaišint. Toks rytas! Dega klevai. Dangus su rausvais pazarais.
Vanda

Kada nors, klevams degant.
I.