Skelbiami tekstai iš Nr. 21 (1349) 2020-11-06
kaukolinis-debesis-2020nn1

ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS
Žiūrėjimas į debesis

Debesys yra benamiai. Tai viena iš dviejų pačių artimiausių mano širdžiai jų savybių. Ir kai prisimenu frazę iš Šventojo Rašto, kad Žmogaus Sūnus neturės kur galvos priglausti, kažkodėl pirmiausia pagalvoju ne apie žmones, bet apie debesis. Iš tikrųjų: kur debesims priglausti savo galvas?
Tiesa, literatūroje, ypač poezijoje, debesys dažniau pristatinėjami ne kaip benamiai, o kaip nomadai. Pavyzdžiui, senas senas Michailas Lermontovas: Тучки небесные, вечные странники. Arba visai dar nesenas Charlesas Wrightas: And now the clouds come on, the same clouds that Turner saw. Nemanau, kad benamystė ir nomadystė – vienas ir tas pat. Tačiau kad jiedvi sieja ganėtinai artimos (kraujo?) giminystės ryšiai – vargu ar galima būtų nuneigti.
-js-

Laiškas iš Sibiro

Balčiausias peizažas prasideda ten jau spalio pradžioje. Kai per pirmąsias Vėlines Sibire ėjau lankyti miestelio kapinių, reikėjo kelis kilometrus klampoti per pusnis. Baisiai švietė saulė, ir tas akinantis baltumas buvo lyg ženklas, jog viskas ten gerai po sukrypusiais kryžiais ir žvaigždėtomis piramidėmis. Daug geriau, nei mums atrodo.

Kodėl globalizuotis? 1989-ieji Rytų Europoje ir istorijos politika

Šiame Zoltáno Ginelli parengtame, iššifruotame ir suredaguotame trijų dalių interviu istorijos profesorius JAMESAS MARKAS kalba apie savo naujausią knygą.

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Iš bloknoto (17)

  Rugsėjo pabaigoje pasinaudojau Dailininkų sąjungos savo senjorams suteikta galimybe pabūti Palangos „Dailėje“. Lankiau vietas, kurios susijusios su vaikyste ir vėlesniais metais, domėjausi naujovėmis. Labiausia buvau išsiilgusi saulėlydžių, todėl kone…

TADAS ZARONSKIS

Abejingas px nuoširdumas

Buvusioje Naujosios Vilnios „Žalgirio“ gamykloje reziduojančių menininkų tapybos paroda „Px tas peizažas“ (kuratoriai Darius Jaruševičius ir Kristina Alsytė; paroda veikė spalio 9–23 d.) galėtų priklausyti pastarajai skilčiai: kuriama ir eksponuojama miesto periferijoje, ekonomiškai pažeidžiamoje ir kultūriškai „skurdžioje“ aplinkoje, industrinės paskirties pastate.

IGNĖ GRIKEVIČIŪTĖ

Eilės

kad ir kas benutiktų
nutiks bet kas
einant keliu
vis trypčiojamu du kartus dienoje
žengiu žingsnius savęs lyg sėklos
ar žieminio daigo pernešimui
kad vietą rasčiau
JAROSŁAW MIKOŁAJEWSKI

Poezijos vertimai

kiekviena greitoji važiuoja pas mano dukras
kiekvienam telkiny vanduo siekia joms gerklę
kiekvienas žandaras daužo jų duris
kiekvienas šernas atknisa begalę kūnų
kiekvienas piktadarys tyko mano brolio
kiekviena osteoporozė kiurdo mamos kaulus
IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Apie pasaulį, kurio (galbūt) nėra

  Perskaičiusi Lauros Kromalcaitės eilėraščių rinkinį „Mūsų čia niekad nebuvo“, prisiminiau 2018 metais debiutavusios Gretos Ambrazaitės knygą „Trapūs daiktai“: abi autorės savaip išryškina tikrovės netvarumą, nykimą, nesaugumą, tačiau G. Ambrazaitės…

MIGLĖ ANUŠAUSKAITĖ

Rekomendacijų bangos

Ketvirtosios bangos knygų rekomendacijos?!

AAAAA!!!

Ar pandemija veikia rašytojo kūrybą

 

Su rašytojais AUŠRA KAZILIŪNAITE ir VIDU MORKŪNU kalbasi Eglė Frank

Muzika suteikia galimybę jausti

Per vos septynerius metus trunkančią muzikantės SIMRIT KAUR karjerą išleisti septyni albumai virto garsovaizdžiais, liudijančiais fenomenalų skambesį. [...] Iš graikių dainininkių šeimos kilusi ir Amerikoje augusi Simrit Kaur pasakoja apie savo kilmę, apsisprendimą tapti profesionalia muzikante, savo vedamus kursus „Supreme Sound“.

NOJUS SAULYTIS

Filmavimai ir 31-osios metinės

taip pat norėjau pranešti, kad esu pakviestas dalyvauti 31-ajame „Poetiniame Druskininkų rudenyje“. jis vyks spalio 9–11 dienomis (man atrodo). tuo metu man yra darbo dienos. kadangi norėčiau sudalyvauti, teiraujuosi galimybių. ar būtų įmanoma pasiimti atostogų?

JŪRATĖ VISOCKAITĖ

Restauracija: „Laiptai į dangų“, 1966

7-asis dešimtmetis lietuvių literatūroje ir mene buvo ir iki šiol (!) tebėra pats atviriausias pokario temai – dramatiškiausiai XX a. Lietuvos istorijoje. [...] Raimondas Vabalas režisuoja savo meninę pokario versiją irgi būdamas tik 29-erių. Akcentuoju metus dėl to, kad niekaip negaliu atsistebėti šio amžiaus kūrėjų vis ilgiau užsitęsiančia jaunyste ir nežinyste.
MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (8)

Nietzschė sakė, kad krikščionybė yra vergų religija. Ne. Tai laisvės religija. Mušk mane per dešinį skruostą, aš atsuksiu tau kairį, nes man neskaudės. Aš tik nusijuoksiu, kaip nusijuokė šv. Pranciškus, išmetęs savo turtus pro langą ir tapęs laisvas. Krikščionybė yra laisvė nuo pilvo.

AKVILINA CICĖNAITĖ

Sapnuoti sniegą

Sidnėjuje, kur dabar gyvenu, nebūna sniego. Tikro – nebūna. Kartais jis iškrenta tarsi netyčia, supainiojęs platumas, ir tuoj pat sutrikęs ištirpsta. Vis dėlto mitas, kad Australijoje apskritai nėra sniego. Jei dabar norėčiau jį pamatyti, sėsčiau į automobilį ir važiuočiau pietvakarių kryptimi tol, kol išvysčiau snieguotą viršukalnę, pavadintą angliškai neištariamu Kosciuškos vardu.

BRUNO SCHULZ

Ruduo

Ruduo – tai žmogiškosios sielos troškimas materialumo, esmingumo, ribotumo. Kai dėl neištirtų priežasčių žmonių metaforos, projektai, svajos ima geisti įgyvendinimo, ateina metas rudeniui.

MANUEL VILAS

Ordesa

Mirusieji visada kalbėdavo su manimi.
Mačiau tiek daug visko, kad ateitis galiausiai pradėjo kalbėti su manim lyg su kaimynu ar netgi draugu. Turiu omenyje tuos asmenis, tuos vaiduoklius, mirusiuosius, savo mirusius tėvus ir meilę, kurią jiems jaučiau, ir kad ta meilė niekada neapleidžia.
RUSSELL EDSON

Tunelis

Iš pradžių iš žemės, lyg koks odinis kiaušinis, prasikalė jo nuplikęs viršugalvis. Palaipsniui, diena po dienos, išlindo antakiai ir nemirksinčios akys… Žili plaukai, žemių pilnos ausys, nosis, žeme aplipę nosies plaukai; paskui pečiai, pečius apsiautęs šalikas, krėslo atkaltė, inkrustuota žeme ir vabalais.