ZIGMUNDS SKUJIŅŠ
Šėtoniškas angelas
Menas, stipresnis už erdvę
Su Lukiškių kalėjimu mano santykis komplikuotas. Ir kaip vilnietės, ir kaip devintojo dešimtmečio paauglės – kai išėjus į gatvę nereikšdavo, kad iš jos grįši. Nusikaltimai į gatves ateidavo iš už…
Vieną šviesiausių – Praną Morkų – palydėjus
Ne kiekvienam dabar pakelti tikrą, nemeluotą, empatijos persmelktą toleranciją. Pranas jos turėjo su kaupu. Bendradarbiavo su daugeliu žmonių, bet tai ne tai. Labai daug ką įkvėpė ryžtingai veikti, paglobojo, pakonsultavo, padrąsino, paskatino, patarė. Ir labai dosniai. Be jokio išskaičiavimo.
Koplyčios istorija
Dvi moterytės, įsispraudusios į kampą sukalbėti savo poterių. Klapčiukas ruošia pamaldoms smilkyklę. Dar viena žmogysta parklupusi ant koplyčios laiptų, kitapus ažūrinių grotelių. Kieno akis fiksuoja tą vaizdą?
Kur geros tvoros, ten geri kaimynai?
Dabar net keista suvokti, kad iki Antrojo pasaulinio karo mūsų kaimynai buvo vokiečiai, o rusai buvo toli Rytuose. Daugelio vaizduotėje – kažkur prie Uralo ar Maskvos. Keletą šimtmečių lietuviai, gyvenantys prie Nemuno, palaikė kaimyninius ryšius su vokiečiais. XIX–XX a. pradžioje Prūsijos ir Didžiosios Lietuvos pasienis buvo plačiausia lietuvių ir vokiečių kontaktų zona.
Rusijos karinė agresija Ukrainoje ir Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos
Vilnius [...] yra visiškai nepasirengęs atsisakyti gamtinių dujų. Vilniaus šildymo sektoriuje neskubėta pereiti prie biokuro, tad iki šiol kaip kuras didžiąja dalimi naudotos gamtinės dujos.
Gyvūnai Pirmajame pasauliniame kare
Didysis karas, kaip jį vadino, kol jis tapo Pirmuoju pasauliniu, iki šiol žymus dar ir tuo, kad tai buvo paskutinis karas, kuriame kovėsi šitiek daug gyvūnų. Arkliai (ne tik karo žirgai, bet ir paimti iš ūkininkų, laivais atplukdyti iš Šiaurės Amerikos ir Argentinos), mulai, asilai ir asilėnai – 11 milijonų.
Knuts Skujenieks: „mano sveikata išeina / per kalnelį nudainuoja…“
Liepos 25 dieną, eidamas 86-uosius, mirė Knutas Skujeniekas – Latvijos pasididžiavimu tituluojamas poetas, vertėjas, literatūros kritikas, tautosakos tyrėjas, eseistas, publicistas.
Eilės
Išlikimo dienoraštis
Įvadinis Manfredo Žvirgždo straipsnis taip išsamiai pristato Vinco Mykolaičio-Putino egodokumentą, kad skaitydama patį šaltinį jau turėjau informacijos apie tekste greit įvyksiančias kolizijas ir net išankstinį netyčinį jų vertinimą.
Iškvėpuota istorija apie save
Patiko, kad Vilimaitė neduoda jokių lengvinančių įrankių, vengia apibendrinimų ir moralizavimų, kurie padėtų išpainioti sudėtingą Elenos psichologinį portretą. Skaitytojas paliekamas akistatoje su protagoniste labai paprastai užduočiai – ją suprasti arba ne. Ir vėl – ar nesupratimas arba klaidingas supratimas reikštų knygos nesėkmę? Nemanau.
