Skelbiami tekstai iš Nr. 15 (1318) 2019-08-09
Otto Dix. Katė aguonų lauke. 1968

MOTOJIRŌ KAJII
Žydras dangus

Tą naktį be žibinto ėjau tamsiu keliu. Pakeliui tebuvo vienas namas, ir jo šviesa panėšėjo į skylę duryse, pro kurią matyti laukas, – tokia didžiulė buvo tamsa. Ta šviesa krito ant mano kelio. Netikėtai ten pasirodė žmogus. Tikriausiai tai būta kaimiečio, kuris, kaip ir aš, žingsniavo be žibinto. Man tai neatrodė įtartina. Bet aš kažkodėl sustojau ir žiūrėjau, kaip tas žmogus išnyksta tamsoje. Jam ant nugaros krito vis mažiau šviesos, ir jis pamažu dingo.

MARIJA SAJEKAITĖ

Išvados apie karštymetį: ar kas nors jas pasidarys?

Štai ką apie klimato kaitą sako Joe Bartonas: „Kiekvienas tikintis Biblija turėtų atkreipti dėmesį, kad didysis tvanas buvo klimato kaitos pavyzdys. Ir jo tikrai nelėmė pernelyg išsikerojusi naftos pramonė.“

ANDRIUS SLAVUCKIS

Kiek Jemene karo

Kraujo kerštas Jemene neturi galiojimo laiko. Būna, kad nieko nenutuokiantys giminaičiai nužudomi kerštaujant už prieš kelerius metus įvykdytą nusikaltimą. Visi mano bendradarbiai turi bent po porą istorijų iš kraujo keršto repertuaro.

-js-

Iniciacija

  Kratos nepavadinsi švente. Labiau smurtu, plėšikų darbu. Bet tarp disidentų būdavo ir kitaip. Jei ateina kratyti (dažniausiai – anksti rytą), galėjai didžiuotis, jog nusipelnei saugumo organų dėmesio, tapai pavojingas…

„Esu negailestinga“, arba Mumu šnekina Apsišaukėlį

Pavasarį menininkė Jurga Šarapova surengė parodą „Mu mu“ Vilniaus Antakalnio galerijoje. Visą vasarą ji kūrybiškai siautėja alternatyvioje Vilniaus dailės akademijos erdvėje „Krematoriumas / meno krosnys“, kurią pati pervadino „kreatoriumu“. Ši paroda, iš pradžių vadinta „Nesivaldymu“, ekspozicijai ir kolekcijai įgavus konkrečius kontūrus, pavadinta „Apsišaukėliu“.

ANDRIUS MARTINKUS

Paštas ir laikas

Vienas didžiausių pokyčių, įvykusių mano gyvenime man pradėjus dirbti pašte, buvo pasikeitęs mano santykis su laiku. Man pradėjo jo nuolat trūkti, ir jis pradėjo labai greitai eiti.
Pusę metų su žmona nežiūrėjome televizoriaus. O reikėjo tik pakeisti elementą pultelyje. Vis nesurasdavau laiko.
IŠVARI PREMA

Saulės trauka

  Ši individuali siela yra nedaloma ir netirpi, neįmanoma jos nei sudeginti, nei išdžiovinti. Ji amžina, visur esanti, pastovi, nepajudinama, amžinai ta pati („Bhagavadgyta“). Į saulę žvelgdama – akys pusiau…

NASSIM NICHOLAS TALEB

Iš filosofinių ir praktinių aforizmų

Kaip yra autorių, kurie džiaugiasi tuo, ką parašė, ir tokių, kurie mėgaujasi pačiu rašymu, lygiai taip yra tokių knygų, kurias mėgaujiesi skaitydamas, ir tokių, kurias džiaugiesi jau perskaitęs.

ORHAN VELI

Poezijos vertimai

Aš, Orhanas Veli,
Tas, kuris parašė garsiąją eilutę
Kaip gaila tavęs, Pone Siuleimanai.
Girdėjau, jus domina
Mano privatus gyvenimas,
Tad leiskite paaiškinti:
Esu žmogus,
Ne cirko gyvūnas.
IEVA GRAŽYTĖ

Eilės

Kalba turėjo gauti
Nobelio taikos premiją
Kiek karingų
Nesusipratimų
Buvo išvengta
Primityviai stebuklingu būdu –
Susikalbėjus
REGINA PEČIULYTĖ

Eilės

aš esu žuvis kuri plauko
šaltuose vandenyse
nusileidus
saulei
MIGLĖ ANUŠAUSKAITĖ

Kaip sutaupyti leidžiant knygą

Maži tarpai tarp eilučių…

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Pulsuojanti gyvybė

  Naujasis Jurgitos Jasponytės eilėraščių rinkinys „Vartai Auštrieji“ sužavi ne tik gražia, muzikalia kalba, apgalvotais žodžių deriniais, bet ir aprašomų patirčių paprastumu bei gelmiškumu. Iš pirmo žvilgsnio labai paprasti tekstai…

JUSTINA TRILUPAITYTĖ

Piterio negandos

  Ivanas Vasiljevičius buvo vienišius. Tarsi tuoj nusibaigsiantis dostojevskiškas šuo, kiūtino Piterio gatvėmis. Jis buvo šio miesto herbas, vizitinė kortelė: provokuojamai atrodantis benamis, gyvenantis iš to, ką kiti žmonės jam…

LINA SIMUTYTĖ

Jis tiek daug visko turėjo

Dabar, kai jau esu miręs, galiu prisipažinti: visada norėjau būti bet kuo, tik ne savimi.
Įsivaizdavau, kad savo asmenybę galiu sudėlioti iš daiktų, kurių prikimšdavau kuprinę. Iš plakatų su atlikėjais, kurių niekada iš tiesų neklausiau. Iš spalvų, kurias apsivilkdavau drauge su drabužiais rytais prieš mokyklą.
MAMA ČIUKĖ

Laiškas Gemologui

Esu pats paprasčiausias pakelės akmuo, tokių niekas nešlifuoja. Norėčiau būti širdakmeniu, bet vėjas ir vanduo mane gludino į primityvesnį pavidalą. Čia net negyvena seniausi gyvūnai, maži trilobitai, suteikiantys vertės ir išskirtinumo. Bet esu, gal ir todėl, kad kažkada sutikai nepaisyti draudimų.

Gruncinis dzūkas nuo Margotės ir Pakrykštės

Su kultūrininku, kraštotyrininku, knygų autoriumi, pokario partizanų kovų tyrinėtoju BRONIUMI KAŠELIONIU kalbasi Juozas Šorys

AGNĖ ZĖRINGYTĖ

Blakstienos

  Vieną rytą mane ištiko bėda. Pirmiausia turėčiau pranešti, kad esu paprastas, doras valstybės pilietis. Kasdien nuo aštuntos iki šeštos dirbu vienoje iš institucijų: spausdinu dokumentus ir ant jų nuolatos,…