Skelbiami tekstai iš Nr. 17 (1393) 2022-09-09
Walter Gramatté. Kavinė. 1918

ZIGMUNDS SKUJIŅŠ
Šėtoniškas angelas

Greta pajutęs šiltą kūną sustingau palaimoje. Praėjo akimirka, kol atgavau kvapą. Iš lėto uždėjau ranką ant jos krūtų. Elza gulėjo nejudėdama, lyg mirusi. Ji buvo nuoga. Iš meilės ir staiga užplūdusio dėkingumo jausmo puoliau ją bučiuoti, bet ji nusisuko.
– Nėra prasmės. Kojos surakintos.
Nepatikliai juokdamasis perbraukiau delnu lygias blauzdas. Elza neapgaudinėjo. Prie girnelių abi kojos storu raizginiu buvo apvyniotos plona grandine ir surakintos kabamąja spyna.
EGLĖ FRANK

Menas, stipresnis už erdvę

Su Lukiškių kalėjimu mano santykis komplikuotas. Ir kaip vilnietės, ir kaip devintojo dešimtmečio paauglės – kai išėjus į gatvę nereikšdavo, kad iš jos grįši. Nusikaltimai į gatves ateidavo iš už…

VYTAUTAS TOLEIKIS

Vieną šviesiausių – Praną Morkų – palydėjus

Ne kiekvienam dabar pakelti tikrą, nemeluotą, empatijos persmelktą toleranciją. Pranas jos turėjo su kaupu. Bendradarbiavo su daugeliu žmonių, bet tai ne tai. Labai daug ką įkvėpė ryžtingai veikti, paglobojo, pakonsultavo, padrąsino, paskatino, patarė. Ir labai dosniai. Be jokio išskaičiavimo.

-js-

Koplyčios istorija

Dvi moterytės, įsispraudusios į kampą sukalbėti savo poterių. Klapčiukas ruošia pamaldoms smilkyklę. Dar viena žmogysta parklupusi ant koplyčios laiptų, kitapus ažūrinių grotelių. Kieno akis fiksuoja tą vaizdą?

VYGANTAS VAREIKIS

Kur geros tvoros, ten geri kaimynai?

Dabar net keista suvokti, kad iki Antrojo pasaulinio karo mūsų kaimynai buvo vokiečiai, o rusai buvo toli Rytuose. Daugelio vaizduotėje  – kažkur prie Uralo ar Maskvos. Keletą šimtmečių lietuviai, gyvenantys prie Nemuno, palaikė kaimyninius ryšius su vokiečiais. XIX–XX  a. pradžioje Prūsijos ir Didžiosios Lietuvos pasienis buvo plačiausia lietuvių ir vokiečių kontaktų zona.

AUDRIUS SABŪNAS

Rusijos karinė agresija Ukrainoje ir Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos

Vilnius [...] yra visiškai nepasirengęs atsisakyti gamtinių dujų. Vilniaus šildymo sektoriuje neskubėta pereiti prie biokuro, tad iki šiol kaip kuras didžiąja dalimi naudotos gamtinės dujos.

AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ

Gyvūnai Pirmajame pasauliniame kare

Didysis karas, kaip jį vadino, kol jis tapo Pirmuoju pasauliniu, iki šiol žymus dar ir tuo, kad tai buvo paskutinis karas, kuriame kovėsi šitiek daug gyvūnų. Arkliai (ne tik karo žirgai, bet ir paimti iš ūkininkų, laivais atplukdyti iš Šiaurės Amerikos ir Argentinos), mulai, asilai ir asilėnai – 11 milijonų.

Knuts Skujenieks: „mano sveikata išeina / per kalnelį nudainuoja…“

 

Liepos 25 dieną, eidamas 86-uosius, mirė Knutas Skujeniekas – Latvijos pasididžiavimu tituluojamas poetas, vertėjas, literatūros kritikas, tautosakos tyrėjas, eseistas, publicistas.

ANDRIUS LUNECKAS

Eilės

kiekvieną rytą
užsidedu baltus sparnus
kiekvieną vakarą nusimetu
juodus
GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Išlikimo dienoraštis

Įvadinis Manfredo Žvirgždo straipsnis taip išsamiai pristato Vinco Mykolaičio-Putino egodokumentą, kad skaitydama patį šaltinį jau turėjau informacijos apie tekste greit įvyksiančias kolizijas ir net išankstinį netyčinį jų vertinimą.

EGLĖ FRANK

Iškvėpuota istorija apie save

Patiko, kad Vilimaitė neduoda jokių lengvinančių įrankių, vengia apibendrinimų ir moralizavimų, kurie padėtų išpainioti sudėtingą Elenos psichologinį portretą. Skaitytojas paliekamas akistatoje su protagoniste labai paprastai užduočiai – ją suprasti arba ne. Ir vėl – ar nesupratimas arba klaidingas supratimas reikštų knygos nesėkmę? Nemanau.

JOKŪBAS KODORAS

Veidrodis

išryškinęs juostą
tamsiame kambaryje
neberadau savo indėlio
į pasaulį ir prasmingą
būvį

Niujorko poetų mokykla: 3 × 3 [O'Hara, Berrigan, Padgett]

Ir štai aš –
tik pamanykit! –
visokeriopo grožio centras,
rašau šiuos eilėraščius!
AUŠRA GUDAVIČIŪTĖ

Balandis, kuris turėjo vardą

Kai vakare areštinėje jį aplankė žmona ir sūnus, Vladikas jau buvo nurimęs.
– Vladik, ką tu padarei? Kodėl tu taip padarei? Laimė, kad niekas nežuvo, – verkdama paklausė jo žmona.
– Aš uždariau dangų, – trumpai tarstelėjo žmogus.