Skelbiami tekstai iš Nr. 19 (1299) 2018-10-05
David Seymour. Vaikai mokosi piešti lentoje. Vengrija. 1948

SUZANA TRATNIK
Du pasauliai

Per žiemos atostogas mudvi su Marina buvome prievarta atskirtos viena nuo kitos. Jos tėvai, sesuo, auklėtoja ir artimiausios susirūpinusios kaimynės buvo nusprendusios dėl vieno: pamišėles reikia atskirti vieną nuo kitos. Už bausmę ją išsiuntė atostogų pas pusseserę į kaimą, o aš pati visada buvau užrakinta bute ir turėjau kuo dažniau apsimesti, kad mokausi.

SOS!!! „Šiaurės Atėnai“ skubiai ieško namų

„Šiaurės Atėnų“ katinai vejami iš dabartinių patalpų, todėl skubiai ieško, kur prisiglausti už nedidelę nuomą…

MARIJA SAJEKAITĖ

Populizmas: kaip sunkiai juo serga Vakarai?

Populizmas yra įvairiais – kairiaisiais, dešiniaisiais, nacionalistiniais, antiimigraciniais ir kt. – simptomais pasireiškianti liga, kuriai, deja, nėra greitai veikiančių vaistų.

JULIUS SASNAUSKAS

Tiltai ir tilteliai

  Net popiežiaus Pranciškaus malda ir užtarimas nepakeis to, kas turi ateiti. Ruduo jau tikras, ne kalendorinis. Jo prigimtis būti atsisveikinimu, išsiskyrimais. Dar tebeviešint popiežiui, parapijoje laidotuvės. Paskui iš Sibiro…

LAURYNAS ŠEDVYDIS

Skaitmeninės gentys

Skaitmeninės gentys ir socialiniai tinklai prisideda prie vis spartėjančio viešosios erdvės, kaip idėjų rinkos ar mūšio lauko, fragmentavimosi ir nykimo. Netgi egzistuojančios ir lengvai skandalizuojamos „diskusijos“ ilgainiui įgauna absoliučiai nuspėjamą scenarijų – priešininkai vaikšto poromis ir kartu sunaikina bet kokios įmanomos diskusijos žodyną.

-gk-

Konferencija apie Degutytę

  Apsidžiaugiau, kad LLTI surengtas seminaras, skirtas Janinos Degutytės 90-mečiui (organizavo Jurgita Žana Raškevičiūtė-Andriukonienė): rašytojai turėtų reguliariai lankyti tokius seminarus, kad bent šiek tiek praplėstų intelektualinį akiratį. Mokykloje įpratau mąstyti…

JOLANTA SEREIKAITĖ

Žolynų giesmės Jolitai

Rudens pradžia, paskutiniai buvusios vasaros atspindžiai, vis stiprėjantis brandinančių sėklas augalų kvapas. Vis dar norisi išvykti už miesto ir pasislėpus laukų platybėse stebėti kylančius laukinių morkų žiedynus, tokius trapius tarsi didžiuliai pienių pūkai, ir įsivaizduoti, kaip iš jų gimsta Jolitos Skablauskaitės personažai…

GREGOR STRNIŠA

Čia buvo tigras

Galbūt nebuvo didelių pokyčių.
Tiktai kambariuos, kur buvai kadaise,
dabar nerandi ant sienos matyto paveikslo,
ten liko tiktai keturkampis atspindys šviesus.
TIM PARKS

Kas negerai su Nobelio literatūros premija

Atminkit, kad kalbam apie iš viso pasaulio kampelių suplaukiančius eilėraščius ir romanus, kurių dauguma glaudžiai suaugę su kultūrinėmis ir literatūrinėmis tradicijomis, apie kurias Švedijos akademijos nariai, savaime suprantama, išmano labai nedaug.

FRANCISCO LÓPEZ

Šizofonija prieš l’objet sonore: garso peizažai ir kūrybinė laisvė

Garso peizažo sąvoka plėtojosi pastaruosius 20 metų. Tiksliau, tai daugiau terminas nei sąvoka, nes „garso peizažas“ apima ne tik skirtingų tipų darbus bei akustines sistemas, bet ir antagonistines sąryšio tarp meno ir gyvenimo koncepcijas.

JŪRATĖ STAUSKAITĖ, AUŠRA AROŠIŪTĖ-KANDOLA, MALVINA JELINSKAITĖ

TAČIAU NORĖČIAU…

Norėčiau, kad nustebtum, jog nieko daugiau nesimato, jog nieko daugiau nerodau, tik to paties debesies skirtingas variacijas.

MONIKA STAUGAITYTĖ

Eilės

Aš senas purvinas kaukas
Oloj neberandantis vietos
Vaikams pažiūrėti ištrauktas
Kai šitokie lietūs
Kai šitokie lietūs
JŪRATĖ VISOCKAITĖ

Nataša

   Nataša nesikeitė. Buvo tokia pat mažutė, užsispyrusi kaip ir jaunystėje, kai atvažiavo iš gimtojo Kansko į Maskvą stoti į institutą. Veidas neįsimintinų, išplautų bruožų, akinukai ir visada žvilgsnis kiek…

MIGLĖ ANUŠAUSKAITĖ

Knygos – žodžių žaidimai

Greta greta Gretų…

VIDAS DUSEVIČIUS

Ištrūkę demonai ir kiti malonumai

Taigi, ne tik vaikams, įdomu skaityti ir kai triskart ar gerokai daugiau nei 12 metų. Tiesa, iš pradžių tekstą ir rašymo manierą reikia prisipratinti.

ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS

Nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentai: 2005

Šį rytą labai aiškiai suvokiau (nors puse sąmonės tai buvau suvokęs seniai), kad gėda – tai puikybės forma. Juk iš tiesų patirdamas gėdą graužiesi dėl to, kad sugriovei savo imidžą, kad pasirodei, koks iš tikro esi, kai tuo tarpu buvai sudaręs kitokį įspūdį.

Keturios apie muziką

Muzikinis kūrinys, atliktas roboto, niekuomet negalės prilygti kūriniui, kurį sugroja žmogus. Labai dažnai mechanizmai nukentėdavo nuo trumpųjų jungimų, įvykstančių jų „smegeninėse“, – tai buvo trūkumas, kurio pašalinti „bioinžinieriams“ iki šiol niekaip nepavyko. Taigi, daugybę kartų klausytojai susidurdavo su tokia apgavyste.

EVALDAS GALVANAUSKAS

Morituri te salutant

Stebėdamas adrenalino prisodrintame chaose skęstančius pasirodymus nejučiom pradedi galvoti, kad ispanai savo archetipinio gyvūno bijo tiek pat, kiek juo žavisi. Bulius, nuo seniausių laikų dalyvaudamas ritualuose ir kovose, įaugo į jų sąmonę ir pasąmonę. Su šia nepaprasta jėga ir mirtinu pavojumi reikia vėl ir vėl susiremti.

DOVILĖ BAGDONAITĖ

Fragmentas iš parodos „B(l)oom“

Kaip aš sugalvojau daryti freską Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime? Žinojau, kad kiti studentai darė Lukiškėse projektą ir kad yra kažkokie skliautai, kuriuos buvo siūlyta ištapyti, bet jie taip ir liko tušti. Skliautai. Skliautai kalėjime. Buvusi cerkvė. Carinė architektūra. Menininko ego turn-on stadijoje.

DOMININKAS BURBA

Jūratės paieškos Varšuvoje ir Helio nerijoje

  Taip jau nutiko, kad pačioje vasaros pabaigoje pasitaikė proga vykti į komandiruotę Varšuvon ir reikėjo greitai susiruošti. Šalia daugybės kitų mokslinių ir socialinių tikslų ir užduočių buvo bene svarbiausia…

LINA SIMUTYTĖ

Sambar

Jis gulasi, ilgaplaukės indės plauna jam kojas. „Krishna Balaram“ smilkalų dūmai gėlėmis margintuose tapetuose piešia debesis, mandalas ir gyvūnų uodegas, o jis pastebi savo nuogumą ir prisimena respiratorių pačiame kuprinės dugne.

Visiškai gyva vertėja IRENA ALEKSAITĖ

Mirtis man tinka

Daugiau nei trisdešimt metų mes, dvi Irenos Aleksaitės, teatrologė ir vertėja, buvome painiojamos, susikryžiuodavo mūsų honorarai, dalykiniai skambučiai ir kiti reikalai. [...]
Labai gaila, kad teatrologės Irenos nebėra tarp mūsų. Prieš kelias dienas gatvėje susitikau kolegę vertėją, toji ir sako: „Oi, atsiprašau, aš labai atsiprašau, tik nesupyk… Bet per radiją girdėjau, kad tu mirei.“