Skelbiami tekstai iš Nr. 7 (1359) 2021-04-09
Kōtarō Migishi. Drugeliai virš debesų. 1934

RYŪNOSUKE AKUTAGAWA
Nosis

Ikeno gyventojai sakydavo, kad visa laimė, jog Dzenčis pasirinko vienuolio kelią. Girdi, su tokia nosimi jam nebūtų pavykę rasti žmonos. Buvo netgi tikinančių, kad tai dėl savo nosies jis atsisakė pasaulietiško gyvenimo. Tačiau Dzenčis manė, kad tapus vienuoliu keblumų dėl nosies jam nė kiek nesumažėjo. Jo savigarba buvo per daug jautri, kad priklausytų nuo tokio praktinio rezultato kaip vedybos. Jis nusprendė ieškoti ir aktyvių, ir pasyvių būdų savo pažeistai savigarbai susigrąžinti.

Pokalbis su Natalja Vorožbit: apie gerus ir blogus Ukrainos kelius

Natalja Vorožbit – ukrainiečių scenaristė, dramaturgė, rašytoja, režisierė ir viena sėkmingiausių savo kartos Ukrainos autorių. Jos pjesės pastatytos Ukrainos, Rusijos, Latvijos ir Jungtinės Karalystės teatruose, o kai kurie jos darbai…

MIGLĖ DOMAŠIŪTĖ

East River parkas Niujorke pasmerktas sunaikinimui

Lietuvos didmiesčių gyventojams rašant peticijas ir protestuojant prieš parkų ir žaliųjų zonų naikinimą bei medžių kirtimą, alogiškom nuotaikom gyvena ir Didysis Obuolys. Nepaisydama pandemijos apribojimų, dėl tūkstančio šimtamečių medžių ir…

-js-

Atminties šuoliai ir Velykų šviesa

Tai nuo šiol bus man velykinė knyga. Atsiradusi per patį Didžiosios savaitės tirštumą ir šventumą. Ieškojau kelerius metus. „Pionierių vadovo knyga“, 1948 metai, Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla Kaune. Sužinojau, kad bibliofilinė retenybė, brangi. Išėjo vėliau dar bene du leidimai. Bet man reikėjo šito viršelio, tvarkingo, nenušiurusio.

PERRY ANDERSON

Vis glaudesnė sąjunga? (6)

Kai Chartiją pažeidžia vyriausybės, kurių ES nemėgsta, Sąjunga grasina sankcijomis, kaip dabar Vengrijai ir Lenkijai. Kai nusikalsta vyriausybės, su kuriomis norisi palaikyti šiltus santykius, ES į tai pažiūri pro pirštus arba ieško būdų pažeidimus pateisinti, net kai pastarieji kur kas sunkesni…

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Pastatykime Kasubos namą

1989 m. vasario 11 d. A. Kasuba A. J. Greimui rašė: „Savo darbo rezultatų nevertinu – pasaulis ir taip jau perkrautas nereikalingais daiktais, ir tą krūvą didinti nesinori.“ Ekologiškas požiūris, bet, deja, perdėtai kuklus – gal dėl to tėvynėje ir neturime jokių realizuotų A. Kasubos projektų.

ROSANA LUKAUSKAITĖ

Dalykai, kurių vos nepraleidome

Sudėtingą šiuolaikinio žmogaus santykį su gamta, gyvūno vaizdinių kaitą ir dabar ypač jautrias bei aktualias ekologines temas bandė atskleisti Sigitos Dackevičiūtės instaliacijų paroda „(Ekologinės) alteracijos“, o vizualias gyvybės ir mirties interpretacijas gamtoje tyrinėjo fotografo Ginto Kavoliūno paroda „Nature morte“.

JŪRATĖ SPRINDYTĖ

Kosmėjos ir kosmosas Bileišiuose

Šis rašinėlis galėtų vadintis ir „Basa profesorė“: iki pat rudens maudosi Rašų ežere, ravi daržą, verda košę ir uogienę, skina pupas, tėvo dalgiu (!) šienauja kasmet sodyboje suvešinčią žolę, kontempliuoja ant suoliuko rytų pusėje. Daujotytė savo knyga patvirtina, kad kraštovaizdžio poetika galima dalyvavimu, įsibuvimu, sutaptimi, o ne aprašymu.

TOMAS VYŠNIAUSKAS

Žvelgiant nuo lapo briaunos

E. Drungytės „Kalnas ir miestas“ – išraiškinga knyga apie įsiprasminimą išgyvenant tarpines būsenas, apie atskirų būties dedamųjų sutalpinimą individo jausenoje. Dekonstruojant reiškinių prigimtines savybes, neslepiant emocijos ieškoma išeities, siauro ir vingiuoto takelio į harmonijos kampelį, kuriame nors trumpam atlėgtų egzistencijos slėgis.

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Kur buvo gera dirbti (1)

  Didžiąją gyvenimo dalį intuityviai ieškojau vietos, kur būtų gera būti ir dirbti. Pradžioj pakako stalo savo kambaryje, kuris man atiteko mūsų šeimai sumažėjus. Jis buvo nemažas, aukštom lubom, kaip…

VENANTAS MAČIEKUS

Prie lietuvybės versmių

Už 25 metų vadovavimą universiteto kraštotyrininkams man niekas nėra sumokėjęs nė kapeikos. Tiesa, atgavus Nepriklausomybę, 1997 m. su J. Trinkūnu pasidalijome Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją.

J. M. COETZEE

Jaunystė

T. S. Eliotas dirbo banke. Volisas Stivensas ir Francas Kafka dirbo draudimo bendrovėse. Eliotas, Stivensas ir Kafka kiekvienas savotiškai kentėjo ne mažiau nei Po ar Rembo. Nėra nieko negarbingo pasirinkime sekti Elioto, Stivenso ir Kafkos pėdomis. Jis renkasi dėvėti juodą kostiumą, taip kaip dėvėjo jie, dėvėti jį lyg degančius marškinius, nieko neišnaudoti, nieko nemulkinti, sumokėti savo kainą.

JŪRATĖ VISOCKAITĖ

Restauracija: „Būrys“, 1985; „Sūnus palaidūnas“, 1985; „Nakties paklydėliai“, 1986; „Visi prieš vieną“ 1986; „Vilkolakio pėdsakai“, 1986; „Savaitgalis pragare“, 1987; „Pabudimas“, 1989; „Žuvies diena“, 1990

.

MINDAUGAS REKLAITIS

Architektūrinė liniuotė, arba Kodėl nepradedame statyti namo nuo stogo

Laimei, mano aplinkoje buvo ne tik kuriančių išskirtinę architektūrą, bet ir klausiančių, ką reiškia kurti architektūrą, kas yra architektūra, kodėl ji egzistuoja ir kam ji skirta.

MIGLĖ ANUŠAUSKAITĖ

Stadijos, skaitant jaunystėje dievintą knygą

 

DEPRESIJA…

SANDRA PETRAŠKAITĖ-PABST

Eilės

Žodį prie žodžio
raišioti,
       rišti,
mintį pagauti,
išnešioti, pratęsti,
pasiklydusios eiti ieškoti,
neleisti pražūti.
EDUARDS AIVARS

Eilėraščių remontas

RAŠYTOJAS BĖGA
Mišku, lauku, keliais, takeliais
Pakaušy pajaučia alsavimą, skaitytojas vejasi
Bėgo kiek įgalėdamas, nesvarbu kaip
Skaitytojas aplenkia rašytoją pievoje prie skardžio
Ir paridena moterį žemyn šlaitu
Jis žadina rašytoją:
– Ei! Kodėl tu nerašai?
SARA POISSON

Ajerai

Kas gali būti geriau už šviežią, švelnų, dykai ir dar rojaus prieangiuose randamą maistą. Kas tie rojaus prieangiai vaikui? Vanduo, skaidrus vanduo, dar sykį – pursluojantis vanduo po atviru dangumi. Vanduo, kuris kelia į viršų kūną ir sielą, jei tik žinai, kaip jam, vandeniui, padėti tai padaryti.

GIEDRĖ SKAITĖ

Zero waste

  Mūsų organizacijoje įprasta nešiukšlinti. O jeigu tenka pasišiukšlinti, tai bent jau susirink ir rūšiuok. Aišku, vėliau gali dalyvauti „Darom“ ir pasiimti viską. Bet surinkęs vis tiek – rūšiuok. Beveik…