DAINA OPOLSKAITĖ
Man sakė, kad pradėjau šypsotis sulaukusi apie septyniasdešimt dienų, būdama daugiau nei dviejų mėnesių, tuo parodydama, kad pradedu atpažinti kasdienius pasikartojančius kvapus, balsus ir prisilietimus. Pasaulį, kuriame turėjau gyventi. Kuris turėjo užaugti.
Iš pradžių jame tebuvo tik aukštas dangus, važiuojantys Grįžulo Ratai ir svaigus Paukščių Takas. Apačioje glaudėsi didžiulė šilta žemė, švelniai juosiama keturių vėjų kaspinų, kurių lengvą plevenimą sugaudavo praverto lango užuolaidos, byrantys vyšnių vainikai ir tekantis upės vanduo. »




