Skelbiami tekstai iš Nr. 23 (1279) 2017-12-01
Armand Séguin. Baras. 1893

SIMONA SEMENIČ
Brangusis Vili

Jana. Vili! Pakelk savo šikną nuo tūliko ir tuoj pat ateik!
Ana. Jana!
Jana. Vili, aš nesiskirsiu!
Ana. Jana!
Jana. Nesiskirsiu!
Ana. Vili!
Jana. Jei tuoj pat neišeisi iš tupyklos, dar tūkstantį metų nesiskirsiu su tavim.
MARIJA ANTANAVIČIŪTĖ

Bėgantys dalgio ašmenimis: etiudai apie lietuvybės išlikimą

Žurnalistas: [...] Dar prieš 1968-uosius esat sakęs: „Aš myliu Ameriką.“ James Baldwin: Dar ir seniau. Aš vis dar myliu, bet tas jausmas yra iš esmės kitoks. Manau, apsimesti, kad nemylim…

KĘSTAS KIRTIKLIS

Humanitaras su mumis, tekstai – svetur?

Šio rašinio pavadinimą beveik nudžioviau iš šiųmetinio literatūros forumo „Šiaurės vasara“. Beveik, nes bekeliaudamas iš „Sėlos“ į „Šiaurės Atėnus“ jis kiek pakito. Mat Biržuose susirinkę literatai svarstė apie rašytoją svetur…

Skelbiamas 2018 m. „Pirmosios knygos“ konkursas

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos skelbiamas „Pirmosios knygos“ konkursas – galimybė išleisti pirmąją savo knygą. Tradiciškai kasmet išrenkama ir išleidžiama po vieną geriausią prozos ir poezijos knygą.

Rankraščių priėmimas vyks 2018 m. vasario 5–9 d.

MARIJA SAJEKAITĖ

Skurstančiam aukštajam mokslui idealizmas nepadės

  Aukštasis mokslas ir pinigai kryptingai juda link tapimo nepatogia tema: ja kalbėti privengia tiek padoraus finansavimo neužsitikrinęs doktorantas, tiek tolygaus dėstytojų ir tyrėjų algų mažėjimo paaiškinti negalintis valdininkas. Nuskambės…

JULIUS SASNAUSKAS

Du ir trys viename

Kita nuostabi advento motina, vyresnioji, prie sūnaus lovos išbudėjo dvidešimt metų, jam taip ir nenubudus. Sakė niekada nebuvusi tokia artima savo vaikui, kaip tais budėjimo metais. Dabar jau abu palydėti į kapus. Neatsakiau sau į klausimą, ar galima Kristaus laukimą, gūdų ir nesuvokiamą, pakeisti štai tokiais dalykais, gal dar mažesniais, paprastesniais.

ANTANAS SHESHI

Kelios padrikos mintys apie stabus, linijas, pilietinę visuomenę ir liberalizmą

Mano galvą okupavęs klausimas iš pirmo žvilgsnio neatrodo rišlus: kas sieja angelus, balvonus ir pilietinę visuomenę? Bet pamėginsiu. Pradėsiu atsakymo paieškas nuo šiandien populiariausių raktažodžių: Bartas ir Vanagaitė…

LAIMANTAS JONUŠYS

Apie „neegzistuojantį“ politinį korektiškumą

…seniesiems kairiesiems rūpėjo tam tikrus socialinius idealus perkelti į politinę plotmę; naujieji kairieji daugiausia yra akademinio pasaulio žmonės, todėl jie labai akcentuoja teoriją, o socialinius idealus perkelia į kalbos plotmę, paskelbę, kad ankstesnė kalba buvo hegemoninis galios diskursas…

Kūrybinė laisvė už grotų, arba Žymiausi pasaulio kūriniai, (pa)rašyti kalėjime

Pabaiga. Pradžia Nr. 22

EGLĖ MIKULSKAITĖ

Poetinis netikrumas

  Dramblotai, siūbuodama į šalis, lekiu Laisvės alėja. Kaip visad, atidžiai seku ir žemę – labiau ne todėl, kad esu tipiška intravertė, nebijanti tik savų batų, o todėl, kad kojos…

RŪTA KAPOČIŪTĖ

Intymus gyvenimas

  Pirmą televizijos serialą per nedidelį lempinį nespalvoto vaizdo televizorių žiūrėjome drauge su gatvelės vaikais. Ekrano įstrižainė nesiekė dvidešimt penkių centimetrų, bet vaizdą aparatas atkurdavo kokybiškai ir girdėjosi gerai, nes…

IEVA TOLEIKYTĖ

Eilės

mano skeletas yra mano draugas:
jis neleis man sugriūti, sukniubti, supūti
viltį prarasti
MONIKA SUDINTAITĖ

Eilės

Klausytis tyliai radijo,
Sėdėti ant minkštos kėdės
Prie ąžuolinio stalo,
Niūniuoti niekus, galvoti tik
Apie šį bei tą
Ir tyliai sau žiūrėti, kaip keičiasi
Naktinė mano pamaina.
ARNAS ALEKSANDRAVIČIUS

Eilės

Kai mūsų gatvę apšvietė, čia nustojo užklysti naktinės lapės, naktiniai gaidžiukai. Laimei, įsidrąsino žmonės. Ėmė lįsti iš tamsių pakampių; kas nešėsi knygą, o kas tik norėjo žiūrėti kitam į akis. Žmonės ritino statinę, kad ant jos užsilipę sakytų lemtingus žodžius. Akys blizgėjo, balsai nevirpėjo.
VILIUS LITVINAVIČIUS

Liūdesio ir netekties giesmės. Amžinybė – tai meilė…

Naujoji poetės Tautvydos Marcinkevičiūtės poezijos knyga „Mano poe(ma)ma“ pasakoja būtent apie tą lemtingą gyvenimo lūžį, po kurio liks tuštuma…

JURGITA ŽANA RAŠKEVIČIŪTĖ

Apie drungnoką „Stasį Šaltoką“

Knygos centre – trisdešimtuosius gyvenimo metus einantis Stasys Šaltoka, turintis reprezentuoti kartą, kurią vadiname įvairiai: hipsteriai, tūkstantmečio karta, auksinis jaunimas etc. Tokia tema reikalinga daugeliu požiūrių: bendrakarčiams tai savirefleksijos, kalbėjimo apie save galimybė ar jos atvėrimas.

MIGLĖ ANUŠAUSKAITĖ

Vadovas po miestą

VYGANTAS VAREIKIS

Mano Švedija

Atšiaurus klimatas ir Arkties artumas, jūriniai vėjai, akmenuotos ir nederlingos pietų Švedijos žemės, sunkios sąlygos žemdirbystei suformavo švedų charakterio bruožus. Žmonės turi padėti vieni kitiems. Nors gatvės mažesniuose miestuose ištuštėja pasibaigus darbo dienai, o šventadieniais gali sutikti retus praeivius, tarpusavio santykių nuoširdumas nėra vien paprasta kaukė.

AISTĖ VEVERSKYTĖ

Kijevo mozaika

Kijevas mėgsta ūsus ir barzdas. Juos užsiauginę šventikai, paveikslų kazokai, draugiškų respublikų turistai, sutikti hipsteriai, pretenzingi brangių barbershopų kirpėjai ir jų lankytojai. Vešlius ūsus ir neprastą kaltūną turėjo geraširdis brodiaga, kuris šimtąkart per dieną trainiodavosi išnuomoto būsto kieme.

-gk-

Kas galima menininkams, negalima politikams

Buitinio antisemitizmo mastas Lietuvoje, ypač regionuose, yra šiurpus, todėl vien minutės trukmės dailininko pasakojimas, kaip, naciams išvedant iš namų, jis dar spėjo pasiimti savo meškiuką, o mama liepė pasiimti ir pagalvės užvalkalą – prisidengti galvoms, – gali turėti didesnės galios už bejėgišką vadinamąją „politikų valią“. 

ŠARŪNAS ŠIMKEVIČIUS

Kolekcininko pasakojimai apie kunigus Konstantiną Paulavičių ir Nikodemą Švogžlį-Milžiną

  Prieš trejus metus įsigijau seną nuotrauką. Joje buvo nufotografuoti kunigai ir vyskupas. Tarp kitų – ir kunigas Konstantinas Paulavičius. Šią nuotrauką įsigijau iš alytiškio kolekcininko Ginto Kursevičiaus. Kartu dar…

EGLĖ MARIJA FRANK

Maži burtai Rumunijos dulkėse

  Grafikės ir fotografės Daivos Kairevičiūtės fotografijų parodos „Rumunijos dulkės“ atidarymo diena buvo tradiciškai drėgna ir žvarbi, vis pratrūkdavo lapkričio pabaigos šlapdriba, o eksponuojami darbai kvietė į trisdešimties laipsnių karštį…

RIČARDAS ŠILEIKA

Aš nesuprantu, kas nuogirdą daro nuogirda*

Kame nuogirdos paradoksas, nuogirdos sąmojingumas? Ogi kad sakomas sakinys ar frazė yra nugirstama atsietai nuo kalbamo teksto. Išpešama iš šnekesio audinio. Grybšt ir išgriebiu iš byrančių pelenų žybtelėjančią aukso kruopą. Še tau boba ir Devintinės! Tai yra Nuogirdinės.

 

PATRICIJA GUDEIKAITĖ

Apokalipsės

praėjo trys nerimo dienos.
nieko neįvyko.
vakar kambaryje mačiau storą žiurkę.
vakar kambaryje vaikščiojau ratais bandydama ją pagauti.
šiandien man viskas aišku –
nebuvo jokios žiurkės.

Būk kultūros Atlantas – palaikyk „Šiaurės Atėnų“ frontoną!

Maloniai kviečiame ir kitais metais tapti tikraisiais Šiaurės Atėnų rezidentais – prenumeruoti ir skaityti seną gerą popierinį leidinį.

Palaikykime kultūros miestą!

Skelbiama 2018 m. respublikinio haiku konkurso „Valtys kopose“ pradžia

Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyrius ir japonologas, vertėjas Vytautas Dumčius skelbia 2018 m. respublikinį haiku konkursą „Valtys kopose“, tema „Jūržolės“.