Supuvę Vakarai ir Antikristas
Kai pradedu gilintis į familistų baimes, tarsi ir suprantu, kas juos taip gąsdina. Kažkada ir pati panašiai galvojau. Įveikti homofobiją, taip pat ir vidinę, yra ilgas kelias. Ji kyla iš begalinio nesaugumo ir iliuzijos, kad jei šeima bus griežtai reglamentuota, blogis išnyks. Neišnyks. Vengrų vedlys Orbánas, kuriuo taip žavisi Laisvos visuomenės institutas, jau virsta antruoju Putinu.
Pamirštos feministės metai
Šių metų gegužės 15 dieną sukanka 150 metų, kai gimė viena iš seserų, žinomų garsiu Lazdynų Pelėdos vardu, – Marija Lastauskienė, rašytoja, nepriklausoma moteris ir viena pirmųjų Lietuvos feminisčių…
Po Cvirkos Brodskio eilė?
Garsiausia vieša Brodskio ukrainofobijos apraiška yra eilėraštis „Ukrainos nepriklausomybei“ (На независимость Украины), parašytas maždaug 1992 m. [...] poeto bauginimas ir sarkazmas dėl Ukrainos nepriklausomybės ir ukrainiečių kalbos bei jo nesupratimas dėl ukrainiečių perėjimo prie gimtosios kalbos yra skandalingas faktas.
Kultūra po katastrofos
[Vladimiras Mirzojevas:] Laikausi tokios pozicijos: jei tu tyli, jei atvirai ir tiesiogiai – ne per meno kūrinį – nesikalbi su savo auditorija, tai ir patį meno kūrinį gana sunku sukurti. Daugelis, man atrodo, dabar galvoja: pasisakysiu kaip menininkas, galbūt metaforiškai, Ezopo kalba, bet kaip pilietis neprasižiosiu, kad neužsiraučiau ant represijų.
Krizės raportas
…monografijos „Tarp vertės ir poveikio: apie tikrą ir tariamą humanitarinių mokslų krizę ir jos įveikos būdus“ autoriai Kęstas Kirtiklis ir Aldis Gedutis nurodo, kad „amžina ar nuolatinė krizė tam tikra prasme yra contradictio in adjecto, mat termino „krizė“ etimologija ir reikšmės aiškiai rodo, kad krizė yra trumpalaikis reiškinys“.
Latviškas romanas su lietuvišku prieskoniu
Kai sužinojau, kad Latvijoje valstybės šimtmečio proga režisierius Aigaras Grauba stato filmą „Nameisio žiedas“, buvau įsitikinęs, kad filmas kuriamas rašytojo Aleksandro Gryno (1895–1941) istorinio romano „Nameisio žiedas“ (1931) pagrindu ar bent jau jo motyvais. [...] Vos pradėjęs jį žiūrėti supratau smarkiai klydęs.
Juzefos Čeičytės keliai keleliai
Ne, nešvęsim ilgai laukto Jutos šimtmečio šių metų gegužės 19 dieną, nebegersim šampano ar kitų tauriųjų gėrimų ir neragausim jau daug metų iš eilės per Jutos gimtadienį patiekiamo „Napoleono“ torto. Nebesijuoksim prisiminę kokį nors absurdišką įvykį iš sovietmečio realybės filmuojant, kuriant spektaklį ar rengiantis parodai.
Requiem džiazuomenei
Vis dėlto šis festivalis – kaip niekad liūdnas. Dvejų metų pertrauka atskleidė, kaip viskas pasikeitė. Nebeliko reikšmingų ritualų, o svarbiausia – legendinių žmonių. Džiazuomenės. Koncertų visada bus kas ateis pasiklausyti, bet vargu ar beatsiras toji aura, toji bohema, kuri lydėjo šį festivalį.
Hodenošonių taikos medis ir karas už Ukrainą
Zayin atrodo kaip kirvis ar panašus ginklas, Biblijoje zayin reiškia ginklą. Taigi kabalistai mano, kad zayin reiškia galią: ji yra septinta ir išoriškai yra ginklo formos. Kurioje rusiškos abėcėlės vietoje stovi karo agresijos raidė Z? Kuris dievas jai leidžia traiškyti kaimyninę tautą?
Auksavabalis
Iš vokiečių poezijos [Goethe, Heym]
Šaltis
Medicinos studento praktika – tai ne vien tik sudėtingų žarnyno operacijų stebėjimas, pilvaplėvės prapjovimas, plaučių remontas ar pėdų nurėžimas, ji tikrai nėra vien mirusiųjų akių užspaudimas ir vaikų ištraukimas į šį pasaulį. Ši praktika nėra ir vien nupjautų kojų švystelėjimas per petį į emaliuotą kibirą. Nėra ji ir nuolatinis bidzenimas paskui vyriausiąjį gydytoją ir jo asistentą…
Perėja
Iš žiemos paistaliojimų
Geltonieji krokai
Šiauliai. Katedros varpams skelbiant vidudienį, stumiu vežimuką. Išsitraukiu telefoną, fotografuoju žydinčius geltonuosius krokus. Prieina, – tiesą sakant, taip netikėtai, kad tiksliau būtų sakyti „priskrenda“, – moteris su šluota. Tai fotografuojat, klausia. Aha, sakau. Visi dabar fotografuoja, o varpai skamba, paukščiukai čiulba – niekam neįdomu…
Tėvelis
– Geriau nebekalbėkim apie politiką, mes be politikos taip gražiai sugyvenam, – nuleidžia garą Žana. – Kam mum ta politika. Bet žinok, kad mano tėvelis lig pačio Berlyno nuėjo, rankos mūšiuose neteko. Kiek visko patyrė, – piktai raudonu lūpdažiu brūkšteli per lūpas Žana.
AAAAAA
Ta moteris. Na, ta moteris buvo visai maloni ir nepavojinga. Ne ji pradėjo. Jos dėdė buvo snieginių arbūzų auginimo pradininkas. Mirdamas testamentu paliko visą ūkį jai. Taip ir matau…
Kaip paskatinti žmones balsuoti už jūsų knygą
– Kviečiu balsuoti už mano knygą! Ir pažįstamiems pasakykit, kad balsuotų!
Parodos ir šokis
Vilniaus fotografijos galerijoje veikia Evaldo Ivanausko fotomontažų paroda „Pašnekesiai su Vincu Firinausku“. Iš tarpukario fotografo Firinausko nuotraukų montuojami autonomiški siužetai – pvz., vaikštyklės, virstančios kalba, imituotame bokšte įkalintas vaikas. Drovius…
Atsimainymas
Garsus vokietis kunigas, karo pabaigoje pakartas už dalyvavimą sąmoksle prieš Hitlerį, kartodavo, kad yra nuodėmė giedoti grigališkąjį choralą, kai privalai priešintis. Lyg niekur nieko marginti kiaušinius ir kepti velykinius pyragus, nors tavo rinkta valdžia Prisikėlimo rytą apšaudo kitos šalies tikinčiuosius.