Skelbiami tekstai iš Nr. 10 (1362) 2021-05-21
Berenice Abbott. Jeano Cocteau rankos. 1927

KALMEN ZINGMAN
Ant sraigtinių laiptų

Tylėdami pereina tiltą. Miškas vilioja, apačioje į du vakaro svečius žiūri sraigtiniai laiptai, nuo viršaus – vingiuoti Vasiluvės takeliai ir keleliai. Apsikabinę, sunėrę rankas už nugarų, jiedu išdidžiai žengia laiptais. Valandėlę sustoja ir stebi miestą: kaip jis tįso pavargęs, juosiamas kranto ir upės, tie glosto jo ūžesį, o žmonės, žmogeliūkščiai, atrodo kaip maži juodi vabalėliai. Vėlyvi svečiai kopia vis aukščiau ir aukščiau. Naktis gilėja, užsižiebia žvaigždės, sumėlynuoja Nemunas.

AGNĖ CESIULĖ

Pasiilgę ritualų. Kauno literatūros savaitė

„Kas yra festivalis?“ – per atidaromąjį renginį klausia „Kauno literatūros savaitės“ iniciatorius ir meno vadovas Laurynas Katkus. Ir tuojau pat pats atsako: „Festivalis yra šventė. Gero skonio, žodžio, vaizdo, minties…

„Pirmosios knygos“ konkurse atmesti visi poezijos rankraščiai

Šiemet – pirmi metai, kai nuo 1994 m. Rašytojų sąjungos leidyklos organizuojamas „Pirmosios knygos“ konkursas dalyviams netaiko amžiaus cenzo. Ir pirmas kartas, kai iš atsiųstų 53 poezijos rankraščių leisti nepasirinktas…

ALGIS MICKŪNAS

Visų reikalas

…kiekvienas turi potencialo tapti etišku, autonomišku ir atsakingu piliečiu, bet be aktyvaus auklėjimo toks potencialas pasilieka neveiklus. Juk etika yra ne tai, ką mes sakome, bet tai, kaip elgiamės. Kaip tik tokio potencialo atvėrimas ir išugdymas sutampa su subrendusio ir atsakingo žmogaus išsivystymu. Toks išugdymas yra mokyklos užduotis ir negali priklausyti nuo „pasirinkimo“.

-js-

Kada drambliukai ir vėl gyvi

  Tarybinio Vilniaus vaizdai. Ant bangos jau kuris laikas žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose. Sutkaus ir Kunčiaus fotografijų albumai, parodos. Čia, aišku, ne iš ten. Blausi, mėgėjiška nuotraukytė, populiariausio tuomet formato,…

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Iš bloknoto (22)

Viena iš tų, kam nespėjau pasakyti, kad esu dėkinga už patirtą jautrumą, įsiklausymą ir supratimą, buvo Laimė Gabrielė Lukošiūnienė, neseniai mus palikusi, ligos nukankinta ir, kaip dabar, kovido metais, dažniausiai būna, net nepalydėta į naują jos poilsio vietą…

-gk-

Gerieji kultūros vadybos pavyzdžiai

  Gegužę atidaryti Istorijų namai – paroda „Ką slepia sarkofagas? Senovės Egipto mumijų tyrimai“. Dar vaikystėje žinojau, kad muziejuje esama mumijų – tuometinėje ekspozicijoje Naujajame arsenale, į kurį eidavom su…

Mažais žingsneliais nueitas ilgiausias kelias

Prancūzų pianistė HÉLÈNE PAPADOPOULOS rengia netradicinius muzikos projektus ir originalias koncertines programas. [...] Pokalbyje aptariama, kokią prasmę muzika suteikia kasdienybei ir kaip šiais sudėtingais laikais gali palengvinti visuotinį nerimą.

Toni Morrison: „Man labai svarbu, kad mano kūryba būtų afroamerikietiška“

Spiričiueliai, gospelas ir bliuzas buvo vienas iš atsakų į vergiją – išreiškė koduotą troškimą ištrūkti vadinamuoju „požeminiu geležinkeliu“.

ELIAS CANETTI

Žmogaus provincija. 1942–1972 metų užrašai

Jis sudegino visas savo knygas ir kaip atsiskyrėlis pasitraukė į viešąją biblioteką.
Rūke pavidalai yra kaip žodžiai. Bet kas, išniręs iš rūko, sujaudina mane lyg naujas žodis.
Meilės laiškas iš Švedijos. Strindbergas ant pašto ženklų.
EGLĖ FRANK

Vario širdelė uždraustame įeiti kambary

Tą vasarą ilgokai viešėjau Veisiejuose, Sigito gimtinėje. Buvo neseniai gimęs mano brolis, o Uršulei – jau šeši mėnesiai, tad tėvai sakė, kad važiuočiau padėti tetai Gražinai prižiūrėti pusseserės.

MONIKA STAUGAITYTĖ

Apie atmintį ir akivarus

Kai kalbamės, kantriai nuolat kartoju jam tuos pačius dalykus, mūsų pokalbiai pilni aidėjimo ir tuštumos. Nuo to laiko, kai jis pradėjo sirgti, iš galvos negaliu išmesti šeštoje klasėje per lietuvių kalbos pamoką skaitytos Čingizo Aitmatovo romano „Ilga kaip šimtmečiai diena“ ištraukos.

MIGLĖ ANUŠAUSKAITĖ

Internetiniai knygų turgeliai

 

Kodėl tokia brangi, gal neskaityta?

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Poezija, užgimstanti iš klausimo

  Gražiai išleistas, dailininkės Deimantės Rybakovienės sidabriniu žvilgesiu ir Antikos kūrinių vaizdais papuoštas naujasis Kornelijaus Platelio eilėraščių rinkinys „Korijantys veidrodžiai“ liudija neišsenkantį atspindžių grožį. Atspindžių, veidrodžio motyvai, vis išnyrantys poeto…

RASA KUTKAITĖ

Eilės

kambariai nesiskiria nuo savaičių
metų laikai nuo sienų jos trupa
skilinėja gyvesnės už žmones
jos gimdo vaikus švenčia šventes
kurių nėra kalendoriuje
IRENA VYŠNIAUSKAITĖ

Eilės

Išlyk, lietau, eilėraštį. Sustiręs
Sekmadienis po liepa sėdi. Nejauku,
Lyg būtum valtimi iš kito kranto atsiyręs
Ne pas savus. Ne kvepiant laužui. Ne laiku.
GEDIMINAS MARTIŠIUS

Tai, gulbele, dabar pasakyk…

Tyliai šlama kažkas ąžuolų
šakose, kur gyvena seni,
samanoti laikų užmirštų
neužmiršta Čiurlionio laiškų.
ADOMAS RAZMUS

Eilės

ir tegu šaižus kaip žaibas garsas
perveria apylinkes
tegu senė aprengta vakarykščiais rūbais
ir nuolat lakstančiomis akimis apeina visas
paslaugias duris ir palytėdama per petį
DORA GABE

Blandi tyla

Esu viena,
niekieno būtis
į mano atmintį
neįsirėžė.
Mintim šaukiu tave,
visa esybė mano
tave apglėbia.
EDITH SÖDERGRAN

Poezijos vertimai

Esu paskutinė rudens gėlė.
Esu mirusio pavasario jauniausia sėkla,
tokia lengva, kaip ir prieš mane numirus;
mačiau nuostabų žydrą ežerą,
girdėjau mirusios vasaros širdies dūžius,
mano žieduose tik mirties sėklos, nėra jau kitų.

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (13)

Prerijų indėnai rojų vadino amžinos medžioklės šalim.
Jie nevadino rojaus amžinu medžioklės laimikių valgymu.
Nupaišau paveikslėlį ir sakau jam:
– Gera man buvo tave paišyti, ačiū tau. Dabar keliauk su vėju. Man tu neberūpi.
LAURA KROMALCAITĖ

3D

O tada vieną dieną jis pakilo. Tiesą sakant, jau senokai ignoravome tai, jog tėvas nebetelpa mūsų namuose. Tačiau tądien jis įkvėpė tiek oro, kad pilvu kliudė lėkštę su žuvies ašakomis; jos pabiro ant žemės, ir mes netekome antrojo katino, bet dabar ne apie tai.

ANTONIO SCURATI

M., šimtmečio sūnus

Jo planai itin ambicingi. Iki pašaknių įsitikinęs, kad jam skirtas išskirtinis vaidmuo dėl Italijos likimo, ir yra apsisprendęs jį atlikti iki galo. Šito žmogaus netenkina antrarūšiai postai. Jis siekia atsidurti viršūnėje ir valdyti.
INGA ĀBELE

Linda

Dievas sergsti savo paukštelius.
Taip visados kartodavau, žiūrėdama į paukščius keliauninkus. Dabar iš dangaus žvelgiu į Ainą ir Ilmą, savo dvynes dukras.
KOSTAS POŠKUS

Grojančios ir dainuojančios katės

Savaime peršasi mintis, kad jeigu katės dainuoja, tai aukšto intelekto katinai gali ir groti. Bent man taip atrodo. Tikri muzikantai ir dainininkai negali būti be savo ištikimų ir atsidavusių klausytojų, negali jie apsieiti ir be nuoširdžiai jų neapkenčiančiųjų.

SARA POISSON

Balandėliai

Negrynumas, nesimetrija vaikystėje man atrodė kilę iš blogio. Dabar svarstyčiau, kad vaikas instinktyviai ieško pusiausvyros ir aiškių struktūrų, į kurias galėtų įsitverti, nes kitaip jaučiasi nesaugus. Kai kada ši savybė išlieka ir suaugus – kaip tam tikras vaikiškumas, saugumo ir priklausymo poreikis.