Skelbiami tekstai iš Nr. 14 (1342) 2020-07-24
Robert Morley. Literatūros kritikai. 1888

ELENA FERRANTE
Melagingas suaugusiųjų gyvenimas

Jei būtų žinojęs, kad jį girdžiu, esu įsitikinusi, niekad nebūtų kalbėjęs tokiu tonu, niekuo neprimenančiu mums įprasto smagaus lengvumo. Jie abu manė, kad mano kambario durys uždarytos, aš visad jas užsidarydavau, ir nesusizgribo, kad kažkuris iš jų paliko jas atdaras. Štai taip, būdama dvylikos, iš tėčio balso, tramdomo, kad skambėtų kuo tyliau, sužinojau, jog darausi tokia kaip jo sesuo – tobulas bjaurumo ir piktavališkumo derinys, šitą girdėdavau, kiek tik siekė mano prisiminimai.

Poetui Aleksandrui Žaltauskui (1997–2020) atminti

Rugpjūčio 13 d., ketvirtadienį 16–18 val. Kauno Menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) ‒ laikas Aleksandro atminimui: klausysime poeto eilėraščių ir jo mėgtos muzikos, pabūsime kartu prisimindami per anksti išėjusį kūrėją.

-js-

Liepos ekskursijose

Vyrukas, siuntęs savo atvaizdą brangiai Onytei, buvo švelnios, net mergaitiškos sielos. Mėgo deminutyvus. „Lai būna tau visos dienelės ir valandėlės linksmos“, – palinkėjo kitoje nuotraukos pusėje. Čia jau antrą kartą apie linksmumą. Bet pats labai rimtas. Gal kad Onytė matytų, kaip sunku jam ir liūdna be jos.

LAURYNAS LATVIS

Laiškas iš Mineapolio

Amerika yra visuma, kad ir kokia (ne)darni ji būtų. Pirmeiviai ir indėnų genocidas. Baltųjų plantacijos ir juodųjų vergovė. Bankininkai bei draudikai ir benamiai. Farmacininkai ir narkomanai. Pagaliau Obama ir Trumpas. Be vienų nebūtų kitų. Sušlavęs po kilimu dulkes ir trupinius ten pat atrasi vėliau.

JŪRATĖ LEVINA

Lectio ultima absolventibus: apie kalbą ir jos mylėtojus

Darykime tai, ką daro filologai: įsižiūrėkime į žodį, paardykime jį, išskleiskime ir iškelkime į paviršių pamirštas, kasdienės vartosenos užtrintas jo prasmes. Paklauskime jo paties, ką jis įvardija, ir įsiklausykime, ką jis mums pasakys.

Miestas yra gyvas organizmas

 

Su Valstybinės kultūros paveldo komisijos nare VILTE JANUŠAUSKAITE kalbasi Giedrė Kazlauskaitė

VYGANTAS VAREIKIS

Ryga yra kitokia

Rygoje pajunti stilių. Miestietišką stilių, kurio taip trūksta provincialiai Lietuvos sostinei Vilniui. Ir ne tik dėl Hanzos tradicijos, įspūdingų senamiesčio bažnyčių, art nouveau ir kitų architektūrinių objektų specifikos. Miestietiškumas yra miestietiškų erdvių ir stilistikos kūrimas.

DOROTA SOKOLOVSKA

Menas ir gamta: apie XXIV tarptautinį Thomo Manno festivalį

Į klimato krizę, apie kurią pastaruoju metu itin daug kalbama, dažnai žvelgiama tik per gamtos ar, kiek plačiau, gyvybės mokslų prizmę, tačiau XXIV Thomo Manno festivalio organizatoriai paskatino kalbėti apie kultūros ir meno vaidmenį krizinėse situacijose.

ROSANA LUKAUSKAITĖ

Žvarbi dangaus plūdė

  Liepos 10 d. galerijoje „Si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) atidaryta Rolando Marčiaus tapybos paroda „Padangių žiotys“, kurioje reflektuojamas pajūrio regiono kraštovaizdis ir istorinė atmintis. Autorius tęsia ankstesniame tapybos cikle…

Iš namų jis išėjo su šliurėm…

  2019 m. Sankt Peterburgo leidykla „Vita Nova“ išleido knygą „Daniilas Charmsas amžininkų akimis: atsiminimai, dienoraščiai, laiškai“. Joje surinkti žymiojo rusų rašytojo avangardisto Daniilo Charmso (tikr. Juvačiov, 1905–1942) giminaičių, draugų,…

JŪRATĖ VISOCKAITĖ

Restauracija: „Neatmenu tavo veido“, 1988

Ką gi teigė 30-mečio režisieriaus Raimundo Banionio filmas „Neatmenu tavo veido“, sukurtas jau lygiagrečiai su kuriamu Sąjūdžiu? Filmas, kaip dabar galvojame, gal net buvęs kultinis, nes po kelių dešimtmečių padaryta jo adaptacija „Širdys“ (rež. Justinas Krisiūnas, 2018). O šito mūsų kine dar nesulaukė nė vienas kūrinys.

NOMEDA GAIŽIŪTĖ

Neeilinė šeimos istorija, bet vertingiausia kas kita

   Nebūčiau nei pastebėjusi „Vojaĝo“ (esperanto kalba „Kelionė“), nei pirkusi. Ne mano tema, nesuprantamas pavadinimas. Viršelis, tiesa, traukiantis akį, turintis stiprų prasminį krūvį. Bet tik tiek. Niekada nesidomėjau esperanto ar…

MIGLĖ ANUŠAUSKAITĖ

Kelionė į mokslinę fantastiką

 

Ten yra visai kitaip

STASĖ LYGUTAITĖ-BUCEVIČIENĖ

Eilės

Visas rugpjūtis –
Didelis, nesulaikomas –
Buvo visur:
Prie upės,
Senose kapinaitėse,
Mano senelės sapnuos.

Iš vokiečių poezijos [Ringelnatz; Brecht; Koch; Berkes]

Esu poetas
Neturiu nei automobilio, nei televizoriaus, nei skalbimo mašinos
Mieliausiai geriu stiprią arbatą
Galiu nupjauti žolę dalgiu
Vairuoju raudoną aprūdijusį dviratį
Ieškau draugų, draugai ieško manęs
DALIA TAMOŠAUSKAITĖ

Nebūnant būti

D. Paulauskaitė, kuriai šiemet rugpjūtį būtų sukakę 75-eri, neturėjo nei automatinės skalbimo mašinos, nei mikrobangų krosnelės, nei telefono, nei televizoriaus. O ką jau kalbėti apie kompiuterį.

Laiškai feministėms

Antrojo tomo pirmame skyriuje „Vaikystė“ Jūs aptariate mergaitės „tapimą moterimi“ – menstruacijų pradžią. Teigiate, jog, prasidėjus šiam procesui, mergaitė automatiškai priskiriama prie moterų, o jokio išsigelbėjimo nebėra.

PAULINA OKUNYTĖ

Dešimtasis dešimtmetis, arba Apie meksikietiškus serialus

  Dešimtasis dešimtmetis. Beldžiasi laukinis kapitalizmas. Visi šlovina parduotuvėse atsiradusius čipsus ir vis pilnėjančias lentynas. Minios stumdosi prie pirmojo atsidariusio supermarketo ir geria platintojų siūlomus grybų nuovirus, kurie turėtų tave…

DANIIL CHARMS

Begėdžiai

Štai kažkas atėjo pas mane į svečius; beldžia į mano duris. Aš tariu: „Užeikit!“ Jis įeina ir sako: „Sveiki! Kaip gerai, kad aptikau jus namie!“ O aš jam taukšt į snukį, o paskui dar batu į tarpvietę. Mano svetys nuo baisaus skausmo krenta aukštielninkas. O aš jam kulnimi į akis! Girdi, nėra ko valkiotis, jei nekvietė!