Skelbiami tekstai iš Nr. 18 (1274) 2017-09-15
Dorothy Bohm nuotrauka

DAINA OPOLSKAITĖ
Brandos egzaminas

Ji sėdėjo kieme ant suoliuko pasidėjusi šalia dubenį didelių juodų uogų. Tai buvo ne vyšnios – ne, tos dar tik suposi aukštai medžiuose, pilnos laukimo. Tai buvo kitokios, pirktos, uogos – didelės ir juodos, visai nematytos. Justinas žiūrėjo į jas ir svarstė, kaip pradėti kalbą. Kaip nuvilioti Mildą už ūkinių pastatų į žeminėje iškastus rūsius, kur laukė brolis?

MARIJA SAJEKAITĖ

Svetimas prieš grobuonį imigrantų krašte

Beje, susidaro įspūdis, kad pagrindinė D. Trumpo veikla perkopus gerą pusmetį prezidentavimo susidarė iš tos pačios kovos su institucijomis, pradžiamokslio „Kaip valdyti didelę valstybę“ pasklaidymo ir eksperimentavimo vykdomaisiais raštais. Mėgstamiausias motyvas – kova su įvairaus plauko migrantais.

JULIUS SASNAUSKAS

Atlaidų Dievas

Lygiai mėnuo, turbūt labai simboliškai, Juodojo kaspino dieną skiria nuo lietuviškos Holokausto dienos. Rugsėjo 23-iąją uždarytas Vilniaus getas, o tai buvo galas jo išlikusiems gyventojams. Paneriai arba koncentracijos stovykla. Abi tos datos primins ir primins, jog prisidirbta. Ne tik visų okupantų, bet ir mūsų pačių, iš abiejų pusių, bailiai, begėdiškai.

RŪTA ONA SRUOGINIS

Holokausto klausimu. Mano elgesio kodeksas

Kartą vienas žydas, tarp kurio ir manęs lyg ir kažkas buvo, laiške man parašė tokį sakinį: „Man bus labai sunku pasakyti savo tėvams, kad tu lietuvė.“

SERGEJUS KANOVIČIUS

Frau Finkelštein

Ką sakote? Ak, žinoma, – Jūs turite giminių. Izraelyje ir Kauno IX forte. Ką darysi, kad mūsų giminės, frau Finkelštein, arba čia, arba ten. Čia, Lietuvoje, jų, sakyčiau, net daugiau nei Izraelyje. Taip, aš būtinai perduosiu nuo Jūsų, frau Finkelštein, kai tik ten būsiu. Ne Jūs viena prašote.

VYGANTAS VAREIKIS

Kuba: atgal į praeitį

Du labiausiai tarp kubiečių paplitę žodžiai yra conseguir (gauti, susiveikti) ir resolver (išspręsti, sugalvoti). Kubiečiai puikiai sugeba suderinti abu dalykus. Havanos gyventojai dieną pradeda nuo svarbiausių produktų paieškos.

TIM PARKS

Pamainomasis vertėjas

Ar vertėjas iš tikrųjų yra teksto bendraautoris ir ar vertėjui turi būti mokamas autorinis honoraras, kaip ir autoriui?

KOSTAS POŠKUS

Bijūnų žydėjimas

Tų ir daugelio kitų žmonių jau nebėra: jie jau iškeliavę į ten, iš kur negrįžtama. O tuokart, retindamas prie kapo išsikerojusį bijūną, tarp šaknų radau žmogaus kaulą. Su kaulais yra taip, kad jie turi savybę kartkartėmis išlįsti į žemės paviršių. Panašiai žmogaus atmintis…

LINA LIUCIJA OŽERAITYTĖ

Leidyklos-spaustuvės linksmybės

– Spaustuvė, laba diena.
– O čia pas jus galima kaulus atsišviest, nu, rentgeną pasidaryt?
– Čia spaustuvė..
– Tai ką, negalima?!
LAISVYDĖ ŠALČIŪTĖ

Kralikai

Mano aprašomus Triušį ir kralikus (tarsi Mitchello images) būtų galima interpretuoti „kaip kvazigyvybės formas, virusus, kurie gali daugintis tik žmogui padedant. Images vertę lemia jų gyvybingumas, aktyvumas, kuris iš tiesų tėra žmonių kolektyvinių troškimų projekcija, jie nėra pavienių žmonių parazitai, bet tarsi sudaro visuomenines grupes, atskirose epochose ir kultūrose lygiagrečiai gyvuojančias šalia žmonių, jų šeimininkų.“

SIMONA K. AKULASHVILI

Eilės

vėliau
gyvenau
dar buvau nusipirkus kavamedį
 
aišku
nugaišo
neištvėrė pavėsio
ir ilgesio.

Iš vengrų poezijos

Aš mačiau stebuklą tikrą:
Naują avinų mokyklą.
Tų, kurie ten bliovė bė,
Laukė didelė garbė.
OTILIJA KERBELYTĖ

Vartojimo instrukcija Nr. 1: Zelda

Veiklioji medžiaga: Therese Anne Fowler.
Pakuotė: „Z: romanas apie Zeldą Ficdžerald“.
Gamintojas: „Sofoklis“.
Registracijos numeris: 2014.
MIGLĖ ANUŠAUSKAITĖ

Koks jūsų ruduo?

Kaip praeitis tampa pamatu dabarčiai

Jutta Noak romane „Raudonos pelytės“ (Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2017) aprašo vienos šeimos istoriją, nusidriekiančią į ateitį, tačiau reflektuojančią praeitį. Nors paženklinta nebūtimi, ji lyg chimera vis dar spjaudosi ugnimi. Lietuvoje gimęs pagrindinis veikėjas Emilis savo buvimą Vokietijoje sieja su visos šeimos likimu – tremtimi ir amžinu bėgimu.
EGIDIJUS ZAIKAUSKAS

Rytoj, kai žuvėdros išskris

Abu sutartinai nusispyrė mėšlinus batus ir apsidairė. Ant purvinų grindų mėtėsi tušti pašto maišai, po suolu gulėjo šūsnis senų laikraščių, tolimajam kampe dunksojo metalinė skrynia, tikriausiai pinigams vežti.
– Tiks, – nusprendė Sesilė.
PETRAS STANKERAS

Nacionalsocialistinis realizmas Trečiojo reicho dailėje

1933 m. fiureris prisipažino, kad jeigu ne 1918 m. katastrofa, kuri privertė jį tapti politiku, jis būtų tapęs tokiu pat garsiu dailininku kaip Mikelandželas.

RAMÓN GÓMEZ DE LA SERNA

Gregerijos, arba Paprastumo paradoksai

B yra abėcėlės žindyvė.
q – tai p, grįžtanti po pasivaikščiojimo.
G – tai C, atsisakiusi ūsų ir barzdelės.
W – tai M, kai ją lygina.
U – tai abėcėlės pasaga.
O – tai abėcėlės žiovulys.
S – tai abėcėlės kablys.
X – tai abėcėlės sulankstomoji kėdutė.
GRIGORIJUS KANOVIČIUS

Sapnas apie dingusią Jeruzalę

Neseniai Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, vyko konferencija, kurios metu buvo diskutuojama, kaip įamžinti Vilniaus Didžiosios sinagogos atminimą. Siūlome Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Lietuvos žydų bendruomenės garbės…

TAUTVYDAS BAJARKEVIČIUS

Ekrane ir kitapus. Kino stovykla „Sveiki atvykę į antropoceną!“ Antalieptėje

Kasmetinė vasaros kino stovykla kaskart tampa intriguojančiu kino ir vizualiosios kultūros gerbėjų „sąskrydžiu“. Čia režisieriai susitinka su išties susidomėjusia publika, kino kritikai diskutuoja su teoretikais, studentai chameleoniškai įsimaišo į įvairių…