Skelbiami tekstai iš Nr. 17 (1369) 2021-09-10
Christina Malman. Moteris ir šuo. 1935

LIUDMILA ULICKAJA
Laimingieji

Kiekvieną sekmadienį Berta ir Matijas vykdavo pas sūnų. Berta tepdavo sumuštinius, pildavo į termosą arbatą ir kruopščiai popierine virve surišdavo šluotą. Paimdavo dėl visa ko stiklainį ir visa tai supakuodavo į Matijo sutaisytą krepšį. Matijas paduodavo jai paltą arba lietpaltį, arba liemenę ir jie eidavo į turgų pirkti gėlių. Vėliau tramvajaus stotelėje ilgai laukdavo retai kursuojančio tramvajaus.

EGLĖ FRANK

Kalbanti Paulinos Pukytės paroda

Rašyti apie Paulinos Pukytės parodą – tarsi eiti į liūto narvą. Pati Paulina – menininkė, kultūros komentatorė, parodų kuratorė, rašytoja. Iš to, kaip jos paroda „Tai yra tam tikra prasme…

ANDRIUS MARTINKUS

Mintys apie Afganistaną

Afganistano pilietinio karo unikalumas tas, kad šiame kare patyrė nesėkmę dvi Vakarų postkrikščioniškosios civilizacijos versijos. Pirmajai atstovavo marksistinis režimas, kurį 1979–1989  m. palaikė SSRS ir jos kariuomenė. Antrajai – ką tik žlugęs režimas, kurį 2001–2021  m. palaikė Vakarų liberaliosios demokratijos su JAV priešakyje ir jų kariuomenės.

JŪRATĖ VISOCKAITĖ

Spiralinė pjaunanti viela

Iš mūsų mažulytės šalies valdžios bastionų nuosekliai ir tyliai pūsti šaltąjį vėją, kai visi užsiėmę atšilimu, virusu, šeima, sekasi gerai. Kovidas ir koncertina – Vaidas Baumila galėtų net ritmišką dainelę sukurti. Argi Cvirka ne tas pats šaltasis karas? Ak, atsigabenkime iš rubežiaus gabalą vielos, apjuoskime paminklą ir sušokime karo šokį – gal to ir užteks?

-js-

Ką kalba debesys

Ne to norėjau iš šios nuotraukos. Buvo pristatyta internete vienu žodžiu – Litauen. Gal dar nuoroda į Pirmojo pasaulinio karo laikus. Nieko sau! Debesų Lietuva, nenugalėta, neprispausta prie žemės, plati ir laisva kaip tos padangės. Vaizduotė veikia. Regiu jauną šviesių akių pilotą, nukreipiantį savo objektyvą ne į karinius taikinius apačioje, bet aukštyn, į amžinąjį dangų.

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Iš bloknoto (25)

Mano meilė Mindaugo Navako kūrybai prasidėjo 1977 metais, iš pirmo žvilgsnio, kai po Smiltynės simpoziumo Klaipėdoje, buvusiose miesto kapinėse (o pokaryje jos buvo įnirtingai griaunamos, kaip ir viskas, kas galėjo priminti vokiečius ir jų kultūrą), buvo nutarta įkurti Skulptūrų parką.

SAULIUS PAKĖNAS

Ekononarcisizmas: infliuotas, romantizuotas ir išnaudojamas ekonomisto vardas Lietuvos viešojoje erdvėje

Su kiekvienu dešimtmečiu darantis vis sunkiau meluoti dėl mokesčių lengvatų turtingiesiems naudos, gal verta išbandyti kitas idėjas?

MIGLĖ ANUŠAUSKAITĖ

Idėjos milijardieriams, kaip pademonstruoti savo galią ir turtus

 

Klonuoti garsius senovės autorius, kad parašytų dar kūrinių…

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Daugiabalsis sodas

Šiais metais išleistas Nobelio premijos laureatės, amerikiečių poetės, eseistės Louiseʼos Glück eilėraščių knygos „Laukinis vilkdalgis“ vertimas. Už šį 1992 m. pasirodžiusį rinkinį autorė pelnė Pulitzerio premiją. Knygoje galima atrasti paslaptingą sodo gyvenimą, kupiną gėlių, augalų, kartais nušviestą mėnulio šviesos ar į jį užsukančio žmogaus minčių.

RAMUNĖ BLEIZGIENĖ

Pasaka apie laukinę moterį ir jos vyrus

Imuosi rašyti apie Delios Owens romaną „Ten, kur gieda vėžiai“ dėl jo milžiniško populiarumo sukurtos intrigos. Knygos viršelyje skelbiama apie milijoninius tiražus, pasiekiamus populiarumo rekordus pasaulyje, atrodo, kad ir Lietuvoje situacija panaši. Panorusi ją užsisakyti Mokslų akademijos bibliotekoje į eilę buvau įrašyta kaip aštunta šio romano geidaujanti skaitytoja.

RASA DRAZDAUSKIENĖ

Mes jų amžiuje: jaunimas kaip naujieji paaugliai

Kai 2018 m. pasirodė jaunos airių rašytojos Sally Rooney knyga „Normalūs žmonės“ (Normal people; liet. 2019, vertė Viktorija Uzėlaitė, išleido „Alma littera“), ji sukėlė didžiulį triukšmą, visų pirma literatų ir intelektualų aplinkoje.

Latvių literatai apie įkvėpimą ir kūrybos esmę

Trijų dalių romanas „Chaltūra“.
I dalis. „Tikėjimasis honoraro“.
II dalis. „Tikėjimasis dar didesnio honoraro“.
III dalis. „Šnipštas, geriau girą pardavinėti…“
KRISTINA TAMULEVIČIŪTĖ

Eilės

Išeina ji tyliai, pastovi tarpdury,
paberia kačiukams maisto, prie šulinio pasuka,
su juoduma pasikalba.
Paskandina kibirą, jame mėnulį, puošnią Venerą
ir šlapias debesų drapanas.

Liepojos poetai [Pūre, Andersone, Valentīns]

perspėjimas ant kapinių vartų
vienos krypties kelias
aplankau šeimos kapus
o eidama namo
grubiai pažeidžiu
eismo
taisykles
PETER HILLE

Aforizmai

Lengviau vainiką nupinti,
Nei rasti jo vertą galvą.
ANNA ZLATKOVSKAJA

Pastebėjimai apie Vilnių

Šiandien išsiaiškinau, kad dėl savo siaubingo tarimo aš, užuot palinkėjusi viso gero, linkiu visiems viso garo. Na, blin, gal gana jau?

JACQUES RANCIÈRE

Neišmanantis mokytojas

Ar mokėsi čia atpažinti raidę O, kurią vienas mano mokinių, spynų meistras pagal profesiją, vadina apvaliąja? Raidę L, kurią jis vadina kampainiu? Nupasakok man kiekvienos raidės formą, kaip pasakotum apie nežinomo objekto arba vietos formas. Nesakyk, kad to negali. Moki žiūrėti, moki kalbėti, moki rodyti, gali prisiminti. Ko dar reikia?

AUGUSTINAS DAINYS

Kas yra mylėti?

Susiporavimas – sielų suokalbis – visada gresia atskalūniškumu bendrijos akivaizdoje kuriant šeimą. Adomo ir Ievos nuopuolis kilo dėl jų suokalbio prieš Dievą, kuris, neapsikęsdamas susiporavimo ir tarp poros cirkuliuojančio tik juos apimančio žinojimo – dviejų sielų suokalbio, – išvarė juos iš rojaus.

PAULIUS MIKŠTA

Mokslas ir tiesa

Šiuo tekstu bandysiu parodyti, kaip funkcionuoja modernusis mokslas. Kalbėsiu ne apie konkrečias jo disciplinas, bet apie plotmę, kurioje jos materializuojasi. Išryškinsiu nuo René Descartes’o laikų veikusią ir per modernųjį mokslą tebeveikiančią struktūrą.

VLADAS MOTIEJŪNAS

Iš dienoraščio

Draudžiamą demonstraciją irgi turiu pamatyt. Neoficialūs blaivininkai pusę septynių Gedimino aikštėj minės sukaktį, kai Leninas pripažino Lietuvą. „Tiesoj“ jau paskelbta, kad vykdomasis komitetas leidimo nedavė.

IGNACIJUS DAUKŠA

Puiki diena burgeriams valgyti

Šitaip atsiduriu prie pat namų esančioje Liudo Giros stotelėje. Iš tikrųjų mūsų bendrabučio net namais nepavadinsi. Gyvename dviejų „butų“ bloke, kurį dalinamės su vieniša mama. Santechnika visai parėjusi, pusė kaimynų – chroniai ir narkomanai.

PAULIUS KLIŠEVIČIUS

Lytinis ugdymas 1.0: kaip atsiranda pinigai

  Kartą vienas žemiškas vyras, kuris, be to, buvo ir žemiškas tėvas bei turėjo žemiškų vaikų pametinukų porelę – berniuką ir mergaitę, nusprendė savo atžaloms išdėstyti gyvenimišką lekciją ir papasakoti,…