Neužmiršiu!
Tam tikra prasme Vilniaus krašto klausimas dvidešimt metų ir pas mus, ir kitur Europoje buvo tarsi lakmuso popierėlis: pasakyk, kam priklauso ta teritorija, ir bus aišku, kas tu esi. Lygiai kaip dabar Krymo pusiasalis.
Hunai prie vartų
Karo Europoje fone praranda prasmę visokios žmogaus teisių gynimo ar „gydytojų be sienų“ organizacijos, sulyginančios Rusijos ir Ukrainos kareivių elgesį, laimės indeksus tiriančios institucijos, sportas ir kultūra kaip tautų bendradarbiavimo sritys…
Premjerė, kuri taip ir netapo politike
Valstybininkais save vadinusi partija valstybės interesus aukoja savo užgautam ego apraminti.
Atstatyti žmones tarsi sugriautus miestus
[Eduardas Saprykinas:] Savanoriaudamas Kauno Raudonojo Kryžiaus pabėgėlių centre sutikau ukrainietę režisierę ir psichoterapeutę INNĄ FALKOVĄ, dirbančią su karo aukomis Charkivo srityje ir kuriančią spektaklius Charkivo mieste. Kartu Kauno miesto kameriniame teatre statėme spektaklį „Ar tau lengva?“
„Arlekino milijonai“ – choreografinė archeologija ar šventės paieškos?
Choreografas A. Ratmansky turėjo sumanymą pastatyti „Arlekino milijonus“ tokius, kokius juos sukūrė M. Petipa. Jis išnagrinėjo Harvardo universiteto bibliotekos Teatro kolekcijoje saugomus originalius M. Petipa pastatymo notacijos užrašus.
„Kauno literatūros savaitė“. Vyksmo refleksija
„Na kaip?“ – po renginio klausiu festivalio meno vadovo Lauryno Katkaus. Geriausias jo atsakymas – iš laimės šviečiantis veidas, kuris taip švies iki pat festivalio galo.
Kaip manęs nepaleido „Poezijos pavasaris“
Šiaip ne taip atlaikius darbo dienas, savaitgalį mane su poetais iš Švedijos išvežė į Šilavoto Davatkyną ir Birštoną. „Šitas festivalis – sukarinta stovykla poetams“, – verkė švedų poetai prieš septynias ištraukti iš lovų.
Gegužinės
Apie „Poezijos pavasarį“ per vieną Rašytojų sąjungos suvažiavimą buvome prašomi nerašyti nieko blogo [...]. Tad aš ir nerašysiu, juolab nieko blogo ir negalvoju. Tik tiek, kad tai ne organizatorių, o pačių rašytojų mentaliteto problema. Jeigu jiems tinka toji praraja, kurią savo akimis išvystame regionuose, – nėra ko rašyti į laikraščius.
Lūkesčiai rašytojams
Palauk, aš dar nesugalvojau, ką tokio protingo pasakysiu!
Vasara jau čia
Dėmesio, pradedantieji ir nepatyrusieji: jums reikia žinoti apie tekstų publikavimo etiką. Jeigu tekstas jau skelbtas (knygoje, internete, kultūrinėje spaudoje), antroji publikacija kultūriniame leidinyje neturi prasmės, todėl taip įprastai nedaroma, o jei daroma – laikoma nesąžiningumu. Taip pat tie patys eilėraščiai nesiunčiami į visas iš eilės redakcijas, o tik į vieną – jei toji patvirtina, kad nespausdins, galima siųsti kitur ir laukti atsakymo iš ten.
Žvilgsnis į Anne Conway filosofiją
Prieš penkerius metus pasirodė britų filosofės ledi Anne Conway (1631–1679) veikalo „Seniausios ir naujausios filosofijos pradai“ vertimas į lietuvių kalbą. [...] Nuosekliai dėstydama argumentus, mąstytoja atmeta mechanicistinę pasaulėžiūrą, kai gamta ir kūnai suvokiami tik kaip pagal mechanikos dėsnius veikiančios „mašinos“.
„Keistos vestuvės“
Apysakoje gudų autorius įsivaizdavo, „kaip vyras veda vyrą“, galiausiai jie susilaukia vaiko. Taip rašytojas tyčiojosi iš polonofilų gudų, išgąsdindamas Vilnių tuomet pirmomis gėjų vestuvėmis, nors tik kūryboje, ir pavadindamas „keistomis vestuvėmis“.
„Hanfeidzi“. Senovės Kinijos išmintis valdovams ir vadovams
„Hanfeidzi“ – prieš daugiau nei 2,2 tūkst. metų sukurtas vienas žymiausių senovės Kinijos filosofinių praktinių veikalų, priskiriamas legistų, arba – dar supaprastintai vadinamų – „įstatymininkų“ (kin. fadzia), mokyklai.
Hanfeidzi
Nesvarbu, ar vyro valdžioje yra dešimt tūkstančių vežėčių, ar jis yra tūkstančio vežėčių valdytojas, visi – tiek jo sugulovės, tiek žmona ir jų pirmagimiai sūnūs, galintys tapti sosto įpėdiniais, – trokšta ankstyvos jo mirties. Iš kur žinau, kad taip yra?
●
aukštai virš laimės miestų –
aš ir tykus ežerėlis kalno delne
+
Blyški bičiulių Mėta Marija, prigijusi Vokietijoje, prie Mozelio upės, eina Pirmosios Komunijos. Šaknys šiek tiek vokiškos – motina liuteronė nuo Klaipėdos. Kaimelio tarp vynuogynų tradicija – prie durų prieš savaitę pastatyti baltai žydinčią gėlę, kad visi žinotų, jog namuose šventė, ir užsuktų pasveikinti.
Trumpam grįžus
Galiausiai išsivadavęs iš savo antrosios odos dedu koją ant dulkių kilimo ir nerangiai einu prie veidrodžio po savęs palikdamas šlapius pėdų atspaudus. Kaskart nustembu save pamatęs – čia tikrai mano kūnas?
Bukinistės istorijos (4)
– Knyga ne vien labai reta, bet ir su autoriaus autografu, todėl ir kainuoja 14 eurų.
– Tai išplėškit tą autografą, jei jums reikia, ir parduokit pigiau.
Miranda, portugalų kalbos vertėja
Miranda Magelan Kamoenš Papirtis dingo. Vieną dieną, o jei tiksliau – antrą dieną po jos dingimo konferencijos metu, jos jau pasigedo visiškai. Tyrėjas Liaudanskas atvyko laimingas, galų gale kitoks…