Skelbiami tekstai iš Nr. 22 (1254) 2016-11-18
Franz Sedlacek. Slydykla. 1926

GINTARAS BLEIZGYS
Vardas

Takas nuklotas čežančiais klevų lapais –
Saulė –
Geltona –
Minus du. Iš nosies kyla garas. Tyla.
Tyla ir lapų čežėjimas. Tarsi kažkur krebždentųsi žiemai besirengiančios pelės.
Voveraitės. Taip, dar galėtų būti voveraitės – bėgioja…
LAIMANTAS JONUŠYS

Amerika, nuvylusi pusę savęs ir daugelį mūsų

Amerika visada buvo dvilypė: žavaus maištavimo šalis ir politinė galybė, kurios idealai visai nesutapo su maištautojais, bet buvo galinga valstybė, svarbiai padėjusi mums išsivaduoti iš blogio imperijos. Ta maištaujančioji hipių…

NATALIA MALEK

Neišmanyti apie vaisius ir nesidairyti nustebus į juos,
bet stebėti dvylikamečių likimą,
tarsi jų galvos būtų užmarinuotos ančių galvelės,
                                                  didžiausias skanėstas.
JULIUS SASNAUSKAS

Mainų programos

Jei kam vis dar rodosi, kad vienuolynuose apstu regėjimų, apreiškimų ir apsireiškimų, tas neapsirinka. Antai mūsų broliukas Vėlinių išvakarėse išpranašavo pirmąjį sniegą. Atidarė šaldytuvo dureles, lyg būtų ieškojęs ko nors…

ANDRIUS PATIOMKINAS

Nobelis Bobui Dylanui: poezijos grąžinimas prie ištakų

Prieš ketverius metus amerikiečių poetas Jimas Behrle’as savo tinklaraštyje paskelbė geroka sarkazmo doze atmieštą instrukciją „Kaip laimėti Nobelio literatūros premiją“. Rašytojas griežė dantį ant Nobelio literatūros premiją skiriančios Švedijos akademijos,…

KAROLIS DAMBRAUSKAS

Pasidaryti valstybę patiems? Ačiū, ne!

Svarstant daugelį su viešuoju gyvenimu susijusių klausimų, kartkartėmis vis išreiškiamas susirūpinimas Lietuvos valstybe. Dažnai sakoma, kad problemų šaknys glūdi neefektyviame ir korumpuotame viešajame sektoriuje, todėl valstybę reikia mažinti ir verčiau…

JOSIF BRODSKIJ, SOLOMON VOLKOV

Prisimenant Achmatovą…

  Baigiame spausdinti praėjusiame numeryje pradėtas Solomono Volkovo ir Josifo Brodskio pokalbio ištraukas.   – 1910 metais Paryžiuje jaunoji Achmatova susipažino su Amedeo Modigliani. Ji – tik pradedančioji poetė, jis…

SIMONAS NORBUTAS

Madinga postmodernizmo kankinių paranoja

Šis amžius – visuotinės paranojos. Ypač kalbant apie šiuolaikinio meno pasaulį (natūralu, nes menininkai visad jautresni). Aišku, pasiskaičius teoretikų galima viską suprasti ir teisinga linkme nukreipti savo (?) įžvalgas. Pora…

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ

Taisykles nustato tikrovė

Šiandien dažnai sakoma, kad menas keičia tikrovę. Meno gebėjimas perkurti, atnaujinti tikrovės sluoksnius mūsų nestebina; nustebinti gali nebent supratimas, kad taip buvo ne visada. Tiek, kiek meno statusas priklauso nuo…

MARIUS PLEČKAITIS

ne, tai nebuvo poezija
kad ir kaip tai vadintumėt
kad ir kaip į tai bežiūrėtumėt
nė iš tolo. ne, tikrai ne
DAINA AVOTIŅA

Nemuno, Dauguvos žemėje kala geneliai…

Latvių poetė, prozininkė, vertėja Daina Avuotinia lapkritį savo 90-ąjį gimtadienį pasitiko su itin svariu kūrybiniu įnašu į nacionalinę literatūrą: 9 poezijos rinkiniai, 12 romanų, per 30 lietuvių rašytojų knygų vertimų,…

VYGANTAS VAREIKIS

9/11 ir 11/9 – kas toliau?

Socialinių medijų erdvėse tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tiek Amerikoje jau keliami klausimai apie 2016-uosius kaip ypatingus metus, pranašaujančius mums neaiškius įvykius ateityje, kaip nuolatinių iššūkių ir įtampos metus, kaip globalaus…

MIGLĖ ANUŠAUSKAITĖ

Tobuli pasauliai

NOMEDA GAIŽIŪTĖ

Vabalėlio monospektaklis Viešpačiui

Pakšt. Pakšt. Pakšt. Ryškiai geltoni klevų lapai bučiuoja pilkas šaligatvio plyteles. Krinta tankiai, lyg skubėdami atlikti bučinių sutartinę, kol jų muzikos vėl neužgožė čigoniški šokančio fontano ritmai. Kai staiga trinktelėjo,…

LINA BUIVIDAVIČIŪTĖ

Apsvaigimo pradžiamokslis

Pirmasis vieno žinomiausių poetų, eseisto, vertėjo Kęstučio Navako romanas „Vyno kopija“ sulaukė nemažai dėmesio – romano ištrauka spausdinta „Nemune“, taip pat fragmentas, išverstas į anglų kalbą…

JÓZEF IGNACY KRASZEWSKI

Paskutinė iš Slucko kunigaikščių

Garsūs Vilniaus spaustuvininkai ir leidėjai Adomas ir Juozapas Zavadskiai 1841 metais savo lėšomis išleido Juozapo Ignoto Kraševskio istorinį romaną „Paskutinė iš Slucko kunigaikščių“ (Ostatnia z książąt słuckich). Knyga iki šiol…

ALFREDAS BUIKO

Pasaulio pabaigos troškimas ir politinė eschatologija

Žmonija – ypatinga rūšis: žmonės yra vieninteliai gyvūnų karalystės gyventojai, suvokiantys, kad jų kada nors nebeliks (Heideggerio žodžiais – vieninteliai padarai, „būvantys myriop“). Tačiau…