Žmonija – ypatinga rūšis: žmonės yra vieninteliai gyvūnų karalystės gyventojai, suvokiantys, kad jų kada nors nebeliks (Heideggerio žodžiais – vieninteliai padarai, „būvantys myriop“). Tačiau…

Nors Ortodoksų Bažnyčia dažnai vadinama „Rytų Bažnyčia“, daugybė jos tikinčiųjų gyvena Vakarų pasaulyje. Ortodoksų šventasis Jonas Sanfransiskietis sakė: „Niekada, niekada…

Prajñāpāramitāhrdaya sūtra, arba „Aukščiausios išminties širdies sūtra“ (sutrumpintai „Širdies sūtra“), – tai vienas pagrindinių mahajanos krypties budizmo tekstų. Sūtra datuojama…

Homoseksualių vyrų ir moterų klausimas Vakaruose šiuo metu yra vienas aktualiausių dvasininkams. Keičiantis visuomenės požiūriui ir įstatymų bazei (JAV vienalytės santuokos jau…

Ačiū jums, gerb. prof. kun. Romualdai Dulski, kad atsakėte į mano recenziją. Džiugu, kai recenzija pasiekia patį autorių, kai iš monologo gimsta dialogas, kuris būtinas profesiniam ir asmeniniam religijos tyrinėtojų tobulėjimui…

Ortodoksų Bažnyčia turi kontempliatyvią Jėzaus maldos tradiciją, kilusią iš dykumos tėvų sąjūdžio IV a. Jėzaus maldą praktikuojantis vienuolis (hesichastas) sėdasi tamsoje ant žemos kėdutės, palenkia galvą ir, nukreipęs akis į savo bambą, ritmiškai kvėpuodamas, kartoja maldą „Viešpatie Jėzau Kristau, Dievo Sūnau, pasigailėk manęs, nusidėjėlio“. Pirštuose jis suka iš dviejų supintą virvelę, turinčią šimtą mazgelių, kažkuo primenančią katalikų rožinį, bet dar…

2015-aisiais vykusio istorinio vizito Amerikoje metu sakytoje kalboje popiežius Pranciškus tarp keturių reikšmingų XX a. Amerikos katalikų paminėjo ir trapistų vienuolį Thomą Mertoną…

2010 m. sausio 5 d. Jokūbas Vilius Tūras su didžiule turisto kuprine išeina į Santjago de Kompostelą. Atrodytų, nieko pernelyg ypatingo. Šitas kelias ypač populiarus ir…

Neseniai knygynuose pasirodė kun. prof. habil. dr. Romualdo Dulskio knyga „Ekumeninė krikščionybė: dieviškasis žmogaus pašaukimas Rytų krikščionybėje“. Šioje knygoje ieškoma atsakymo, kaip Rytų krikščionybėje suvokiami vienuolio, senolio, ikonografo…

Pabaiga. Pradžia Nr. 9   5. Ignacas Lojola ir stačiatikybė   Ankstesniame straipsnyje aptarėme šv. Ignoto Briančianinovo požiūrį į Tomo Kempiečio dvasingumą, kurį Ignotas laiko dvasiniu paklydimu, „išsigalvojimu“ (mнeниe, aponoia). Antrasis katalikų autorius, su kuriuo jis polemizuoja, – Ignacas Lojola. Ignacą Lojolą jis laiko neteisingo proto naudojimo pavyzdžiu. Ignaco „Dvasinės pratybos“. Ignacas Lojola (1491–1556) – tai naujos katalikų dvasinės tradicijos,…