PublicistikaPolis
Partijos sekretorius ir akademikas sovietmečiu
Tai, kad kūrybinė inteligentija pelnėsi ypatingu sovietinės valdžios dėmesiu, yra gana plačiai ištirta tema. Kiek mažiau istorikų susidomėjimo sulaukė nomenklatūros ir mokslininkų santykiai. Gali būti, kad mokslininkai turėjo mažiau privilegijų nei „sielos inžinieriai“, kurių žodis masėms buvo įtaigesnis.
Feminizmo ir meno sankirta Lietuvoje
[G. Kimantaitė:] Praėjusių metų vasaros pirmą dieną su bendrakurse I. Vėbraite nusprendėme surengti diskusiją pavadinimu „Feminizmo ir meno sankirta Lietuvoje“. Nuotoliniu būdu vykusiame pokalbyje dalyvavo nepriklausoma kuratorė, rašytoja L. KREIVYTĖ, kompozitorė M. SOKAITĖ, kino kritikė S. LINGEVIČIŪTĖ ir teatro režisierė U. BARTOŠEVIČIŪTĖ.
Tarp magijos ir religijos: ką Pierre’as Bourdieu pasakytų apie fotografuojančias supermamas?
Esminė tezė, kurią Pierre’as Bourdieu gina savo tekste, apibendrintai galėtų skambėti taip: fotografija atlieka tam tikras socialines funkcijas, kurių pagrindinė – grupės vienybės stiprinimas.
Derybos su velniu: žvilgsnis į nūdienos realijas skaitant Dantę
Poetiškai kalbant, galime klausti: ar Angela Merkel ir kiti išmintingi ir patyrę Vakarų politikai geba atskirti velnią nuo kitų demonų?
Politinė entropija
Gyvename laikmečiu, kai viskas vyksta ne pagal planą, o atsarginio plano nėra. Numatyti ir puoselėti naratyvai, kaip „tvarkos“ garantai, trūkinėja ir skyla. „Progresas“, „globalizacija“, „demokratija“, „inovacijos“ – šie žodžiai šiandien labiau pasitelkiami, idant būtų lopomos vis plačiau žiojinčios politinės skylės, atvertos plintančių abejonių, kurios išreiškiamos ne tik mintimis, bet ir veiksmais. Ne veltui šio amžiaus politikai nusakyti paplito tokios…
Niekam nereikalinga Jonathano Sackso moralė
Prastėjanti psichinė sveikata, kompulsyvi orientacija į individualizmą, besaikis vartojimas, uždaros tapatybės politikos atmainos, žalojantis socialinių medijų pobūdis ir kitos mūsų amžiaus blogybės yra atsekamos iki individualizmu atmieštos liberaliosios „išsilaisvinimo“ kultūros sprogimo praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje.
Marija Gimbutienė pabėgėlių stovykloje
Dviaukštės lovos, jose – miegmaišiai. Kur ne kur kabo keli rūbai, prie lovų pastatyti batai, du tušti puodukai. Keturios lovos sustatytos viena šalia kitos kambaryje, kuris atrodo kaip mokyklos klasė, greičiausiai – lietuvių kalbos kabinetas. Ant nusilaupiusių sienų sukabinti maironiai, valančiai ir žemaitės susirūpinę žiūri į svetimšalių laikiną gyvenamąją vietą. Šia nuotrauka pailiustruota nesena Seimo kontrolieriaus ataskaita dėl Lietuvoje…
Nevakarietiškų akių žvilgsnis ir hidžabas
Nors islamas hidžabą vertina kaip moterų įgalinimo, kuklumo ir išsivadavimo ženklą, vakarietiškos šalys jį laiko moterų priespaudos požymiu. Vakaruose paplitusi nuostata, kad musulmonės yra pavergtos, o hidžabas suvokiamas kaip priespaudos ir atsilikimo simbolis
Ekononarcisizmas: infliuotas, romantizuotas ir išnaudojamas ekonomisto vardas Lietuvos viešojoje erdvėje (2)
Šiuolaikinis mokslas yra baisiai specializuotas ir seniai nutolęs nuo buitinių tiesų ar sveiko proto. Dėl to viešojoje erdvėje už savo srities ribų neturime jokių kriterijų, kaip atskirti, kiek ir ko vertas kuris nors ekspertas.
