PublicistikaPolis

Prekyba žmonėmis ir išnaudojimas. Kuo čia dėta kultūra?

Kalbamės su Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadove KRISTINA MIŠINIENE. Šių temų aptarimo kultūrinėje spaudoje ėmėmės svarstydami, kokios kultūrinės nuostatos sudaro sąlygas įvairaus pobūdžio žmonių išnaudojimui. 

ALEKSANDER RADCZENKO

„Nežinoma žemė. Šalčia“ – puikus, bet pernelyg universalus spektaklis

  Naujas Jono Tertelio spektaklis „Nežinoma žemė. Šalčia“ jau sukėlė skandalą. O epatavimo persmelktame mūsų pasaulyje tai šioks toks pasiekimas. „Tai pusantros valandos vien negatyvo“; „Ne tik nepaneigėte nė vieno stereotipo apie Šalčininkus, bet dar ir naujų etikečių mums priklijavote“, – neslėpė nusivylimo Šalčininkų politinio elito atstovai po spektaklio premjeros miestelio kultūros centre. Po tokių vietinių bosų „recenzijų“ kiti žiūrovai…

KASPARAS POCIUS

Karlo Marxo jubiliejui pasibaigus

  Šį mėnesį visame pasaulyje vienaip ar kitaip minėtos Karlo Marxo 200-osios gimimo metinės. Kai kam jo teorijos atrodo pasenusios ir nebenaudotinos, kiti tebesiginčija dėl jų niuansų. Marxo teorijas dažnai perima netgi jų įgyvendinimui prieštaraujantys kapitalizmo teoretikai, svarstoma, kaip jį be didesnių konfliktų įtraukti į šiuolaikinės Imperijos dispozityvus. Kita vertus, daugiau ar mažiau ortodoksinė marksistinė tradicija išlieka gaji ir Marxo…

AGNĖ BAGDŽIŪNAITĖ

Eurolyga ar Gegužės 1-oji?

…buvo įdomu patyrinėti, ar profesinės sąjungos dar kiek nors prisideda prie populiariosios kultūros formavimo Lietuvoje, tokiu tikslu uždaviau keletą klausimų portalo „Profsąjungų naujienos“ vienai pagrindinių redaktorių Ramunei Motiejūnaitei-Pekkinen.

MARIJA ANTANAVIČIŪTĖ

Duonos ir žaidimų, scenos ir koncertų, arba Kaip pakeisti Lietuvą

  Britų ministras pirmininkas Haroldas Macmillanas, paklaustas, ko jis labiausiai bijo politikoje, atsakė: „Įvykių, mielas vaike.“ Tokie įvykiai, apie kokius kalbėjo Macmillanas, pernakt sudrasko ir pakeičia socialinius, ekonominius ir politinius santykius. Tokie įvykiai – kultūrinė revoliucija ar ekonominė krizė – palieka įspaudą kolektyvinėje sąmonėje, o kartais ir iš esmės pakeičia valstybės struktūrą ir piliečio vaidmenį joje. Todėl politikai jų ir…

#PASKUTINISPRIORITETAS

Atsakymai į klausimus apie Lietuvos švietimo ir mokslo reformas, kurių nenorima išgirsti

…ŠMM ir kitos valstybės institucijos šalia vieno žingsnio, kuris skatina mokslo pažangą, daro du tris, kurie gramzdina mokslo sistemą į chaosą ir neaiškių interesų liūną.

TOMAS BALKELIS

Tautinės mažumos XX a. Lietuvos istorijos verpetuose

  Šių metų vasario 24 d. Vilniaus knygų mugėje kalbinau du istorikus – dr. Tomaszą Błaszczaką iš Lenkijos ir dr. Yves’ą Plasseraud iš Prancūzijos – apie tautinių mažumų (lenkų, žydų ir baltarusių) vaidmenį XX a. Lietuvos valstybingumo kūrimo ir netekties procesuose. Pokalbį pavadinome „Tautinės mažumos XX a. Lietuvos istorijos verpetuose“, ketindami paliesti ne tik teigiamus lietuvių ir šių tautų politinio…

TADAS JANUŠAUSKAS

Apie #metoo kaltininkų gynybą

Buvo* laikai, kai įsigyti „naują“ vergą iš Afrikos buvo pigiau, nei palaikyti jau turimo sveikatą. Buvo laikai, kai rasizmas ir eugenika buvo mokslo sritys. Buvo priverstinės sterilizacijos laikai. Buvo laikai, kai antisemitizmas buvo oficiali ne vienos Europoje veikusios politinės partijos programa.

Spragos dominavimo logikoje

Man „demokratija“ yra „disensuso“ forma. Šią disensuso galią ir siekiu atgaivinti: „žmonių galia“ yra paradoksali tų, kurie neturi galios, kurie nėra įgalioti ja naudotis, galia; todėl ji niekuomet nėra duotybė ir visuomet turi būti atsiimta iš tų, kurie yra „įgalioti“ valdyti.

LIUTAURAS GUDŽINSKAS

Lietuvos nepriklausomybės ir demokratinės kairės sankirtos

Gerai žinoma, kad kairieji demokratai yra prisidėję prie 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo. Mažiau suvokta, kad jų lyderystė buvo lemtinga dedamoji.