Publicistika
Penki sakiniai apie mūsų kalbą
LTV „Klausimėlis“ ragina internete puoselėti lietuvišką raštą ir net pačių svetainių adresus kurti lietuviškomis raidėmis, pvz., www.klausimėlis.lt (su raide ė).
Kodėl Lietuvoje nebesinori gyventi
DAINIUS RAZAUSKAS Liežuvis sunkiai verčiasi taip sakyti – „Lietuvoje nebesinori gyventi“, nes čia mano namai, mano tėviškė ir mano Tėvynė. Ir vis dėlto šitoks jausmas tolydžio stiprėja, todėl stačiai būtina į jį atgręžti akis. Nenusigręžti nuo šito jausmo, nebėgti nuo jo mintimis – kad netektų bėgti kūnu.
Ar visi gyvūnėliai lygūs?
ZENONAS BUTKEVIČIUS Žinoma, ne. Tą kasdien matome. Vienokia varlės gyvybės kaina, kitokia – gandro. Ne tik mūsų galvose, bet ir įstatymuose taip užrašyta. Žmogaus įkainiai, natūralu, aukščiausi. 2006 m. Rusijoje degančių miškų plotas buvo šešis kartus didesnis nei šiais metais. Bet degė taiga – ten, už Uralo, kur maža žmonių.
Penki sakiniai apie mūsų kalbą
„Gimtojoje kalboje“ (liepos nr.) paskelbtas Ritos Miliūnaitės straipsnis apie interneto žiniasklaidos kalbą. Išvada neišvengiama: žinių portalų kalba daug blogesnė negu popierinės žiniasklaidos.
„Suokalbis“: pagyrimas ir apraudojimas
GINT ARAS Nuosprendis galutinis ir neapskundžiamas. Tie, kurie dar tikėjosi, kad „Suokalbis“ kažkaip sugebės prisikelti iš ankstyvos mirties, dabar jau žino, kad baras galutinai palaidotas. Patikimas šaltinis mane informavo, kad kompanijos „In Vino“ savininkai laimėjo patalpų nuomos konkursą.
Tūkstantis „Šiaurės Atėnų“
LAIMANTAS JONUŠYS Jeigu prieš dvidešimt su puse metų mums, kuriantiems „Šiaurės Atėnų“ savaitraštį, kas nors būtų pasakęs, kad sulauksime tūkstantojo numerio… tai ką? Nieko. Apie tai minčių nebuvo – 1990 m. sausį rengdami laikraščio koncepciją, apmatus ir pirmąjį numerį jau galvojome apie antrą, o gal ir trečią numerį
Valstybės dieną renku vaikui mėlynes
VYTAUTAS KINČINAITIS Todėl nedirbsite kitų dievų iš sidabro, nei dievų iš aukso nedirbsite. Iš 20, 23 Viename jau emigravusių ir dar likusių tautiečių suėjime teko išklausyti gyvenimu Lietuvoje nusivylusią moterį, su nuoskauda besiruošiančią vadinamojon ekonominėn tremtin.
Nenoriu niekam patikti
ANDRIUS MARTINKUS Aš didžiuojuosi Lietuvos Katalikų Bažnyčia. Ji – vis dar laisva. Man gaila, kad savo pasididžiavimą esu priverstas reikšti gana liūdnomis aplinkybėmis. Tačiau kaip tik šiomis dienomis Bažnyčia išlaikė sunkiausią egzaminą santykių su pasaulietine valdžia srityje.
Kalvarijų turgus
GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Kartais man įtartinai nuskamba feminisčių (ar tam tikros jų dalies) reikalavimas nepamiršti reguliariai išpažinti dėkingumo jų istorinėms veikėjoms už tai, kad moku skaityti ir rašyti. Bažnyčios ideologai, matyt, panašiai norėtų, kad dažniau užsukčiau pas juos pagarbinti Švenčiausiojo Sakramento.
Penki sakiniai apie keturis sakinius
„Alfa.lt“ tinklalapyje įdėtas tokio Audriaus Vasiliausko straipsnis „airBaltic“ operatyvumas“, štai jo pirmi sakiniai: „Mirdama Islandijos ekonomika, pageidavo pelenus išbarstyti po Europą [labai įdomi kablelio vieta]. Tiesa pelenai buvo ne ekonomikos, o ugnikalnio, bet dėl šios priežasties mums teko atkelti keletą skrydžių [po „tiesa“ nėra būtino kablelio]. Beje turbūt jau daugumas pamiršo apie tokį įvyki [tas pats po „beje“, o paskutinė…
