Publicistika

AGNĖ RIMKUTĖ

Valstybės fantomo gynyba

  „Čia buvo šaudoma į valstybę“, – prieš televizijos kameras apie korupciją aiškina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas, kurio žodynas pastaruoju metu yra kiek trikdantis karinių pratybų ir rajono razborkių mišinys. Tegu ir apsieidama be metaforų apie bombas, įtemptus raumenis ir šūvius, prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime taip pat nujaučia grėsmę: čia „kėsinamasi į…

KAROLIS DAMBRAUSKAS

Kūnas ir politinės pažiūros

  Paskutinėje Krzysztofo Zanussio filmo „Nušvitimas“ scenoje daug ką išbandyti jaunystės metais spėjęs pagrindinis filmo herojus Franciszekas (akt. Stanisław Latałło) sveikatos reikalais lankosi pas savo draugą gydytoją. Tarp dviejų šio faustiško filmo veikėjų plėtojasi štai toks dialogas: F: Žinai, bajeris tas, kad aš dėl šito skausmo naktį pabundu drebėdamas iš baimės. G: Tavo metabolizmo pokyčiai nėra tokie jau dideli. Tau…

MARIJA SAJEKAITĖ

2020-aisiais – nieko naujo?

  Jeigu kam nors dar kyla abejonių – taip, Donaldas Trumpas bandys laimę JAV prezidento rinkimuose ir antrą sykį. Dar savo inauguracijos dieną jis užregistravo 2020 m. kampaniją Federalinėje rinkimų komisijoje, be to, šiuos ketinimus JAV lyderis patvirtino ir laikraščio „The Mail“ žurnalistams liepos 14 d. per savo lengvai kuriozišką vizitą Jungtinėje Karalystėje. Jo metu D. Trumpas Londone buvo pasitiktas…

VYGANTAS VAREIKIS

Sostų karai

Kaunas yra Kaunas, o be to, ir Kaunas tvarkosi. Jis turi įgelti Vilniui pretenduodamas ne tik į laikinosios sostinės statusą. Paminklas šiaip jau primena tradicinius XIX a. Rusijos, Prūsijos ar Habsburgų imperijų kūrinius, nors šiai vietai šalia Kauno pilies tinka labiau už tą vamzdį Vilniuje Neries pakrantėje.

Vis dar liepsnojanti Kroatija

Apie nevienalytę istorinę atmintį ir traumas Balkanų regione žurnalistas Stanislavas Kuvaldinas kalbėjosi su Kroatijoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos „Documenta“, užsiimančios karo nusikaltimais ir istorinės atminties problemomis, vadove VESNA TERŠELIČ ir jos kolega NIKOLA MOKROVIĆIUMI.

MARIJA SAJEKAITĖ

Baubas migracijos pavidalu

  Vieni istorikai mano, kad į Romos imperiją besiveržiančios barbarų gentys paspartino jos žlugimą. Kiti teigia, kad priežastis ir pasekmes čia atsekti sunku ir kad imperijos nuosmukis pats sukėlė germanų genčių, hunų ir kitų judėjimą. Kitas nekontroliuojamos imigracijos atvejis, sunaikinęs ištisas kultūras, prasidėjo XVI a. Šiaurės Amerikoje. O atmetus invazijas, ar būtų galima įvardyti pakankamai atvejų, kai imigracijos srautai sukėlė…

DAIVA REPEČKAITĖ

Nesutariame dėl migracijos? Pakalbėkime apie Eritrėją

  Po Viduržemio jūrą kelias dienas birželį plaukiojęs dviejų nevyriausybinių organizacijų laivas „Aquarius“ įkūnijo ir iliustravo akligatvį, kuriame yra Europos šalių prieglobsčio politika. Kai laivas gavo pavojaus signalą ir Libijos teritoriniuose vandenyse priėmė 629 asmenis, keliems iš jų reikėjo medicinos pagalbos. Tačiau Italijos ir Maltos vyriausybės susiginčijo, kuriai iš jų priklausytų priimti laivą į savo uostą, nes išgelbėti žmonės –…

PAULIUS KUKIS

Šimtą kartų išvaryti ir vis dar varomi

  Neseniai praūžė šimtasis Oskaro Koršunovo „Išvarymas“ Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje. Nors šio spektaklio siužetas daugiausia paliečia kiek anksčiau emigravusiųjų likimus, aktualumo jis vis dar nepraranda. Aišku, dėl to, matyt, vertėtų apgailestauti, nes šiuo metu lietuviai „varo“ ir yra „varomi“ ne mažiau nei tais laikais, kai Vandalas dar buvo niekam nežinomas teatro spektaklio personažas. Tuo metu „išvarymą“ buvo galima…

MARIJA SAJEKAITĖ

Sąjūdžio 30-metis: akmenys į globalios Lietuvos daržą ir nuo patriotizmo atbaidantis patriotizmas

„Pareigos visam pasauliui būti negali. Pareiga gali būti tik keliems dalykams: savo šeimai, tautai, valstybei“, – [...] kalbėjo sąjūdininkas, VU filosofijos profesorius Vytautas Radžvilas.

JURGIS VALIUKEVIČIUS

Nešventiškos nepriklausomybės istorijos: „Inkaro“ darbuotojų streikas

  Dažnai Lietuvos istorija yra pasakojama kaip priešprieša tarp sovietmečio ir nepriklausomos, laisvos Lietuvos. Visa, kas progresyvu ir teigiama, atsiranda nepriklausomoje Lietuvoje. Visa, kas blogai, – kančia, skurdas ir nelaisvė, – yra pilka sovietmečio praeitis. Ši praeitis nenutrūko atkūrus nepriklausomybę. Šių dienų socialinė nelygybė, politinis pasyvumas taip pat aiškinami kaip sovietinės santvarkos, ekonomikos ir kultūros palikimas. Kaip sakoma, „jei ne…