Samurajau, nešu iškėlusi užuolaidą, pro mane matosi kažkieno pasipylę paukščiai, tegul jie girdisi iki mano barų. Sėskitės. Kaip Jūs nemokate sėstis be kėdės ir sofos. Kaip Jūs nemokate sėstis be kėdės ir be sofos.

Labas, šokėja. Pasauly tuoj neliks neekranizuotų dalykų, pradedant tarpais tarp žmonių ir žmonų, tarpais tarp žmonių ir vyrų ir baigiant tarpais tarp kablelių ir taškų. Taškas. Tinka sakyti „tarp žmonių ir žmonų“, nes tarp vyrų ir žmonų tarpai nefiksuojami

Labas taškas. Žmonės be žmonų ir žmonės be vyrų taškas. Taškas čia ir būtų moksliška išeitis kablelis, be jo darkytumeis be saiko kablelis, vynu prakaituotum apie žmones be žmonų ir žmones be vyrų taškas.

Miela drauge, Jūs kaip Mikalojus Konstantinas. Jis kažkoks aseptinis, antibiotinis, bijantis užsikrėsti žmonėmis. Jam jau geriau rexai, palmės, piramidės ir žirafos. Jam jau geriau jūra miške. Kur žmonės?

Mielas drauge, Jūs kaip pelargonija. Priimkite, aštuoniolika metų užsidarius poliariniuos chaosuos mokiaus laukinių paradų, lyriškų jėgų turėjau mažai, jėgų paguost, atvert savo širdį dar mažiau. Buvau farsų meistrė, nes ir svajojau farsus.

Labas, mano aš. Mūsų daug, prisimerkus – dar daugiau, tačiau stiprūs mes tik po vieną. Tai yra – visiškai užsimerkę. Kai užsimerkiame, galime mumis manipuliuoti, mus anuliuoti, atsimerkdami atsitrenkiam į mus kaip į užvertus vario vartus, už kurių girdisi visa svetimų miestų bjaurastis.

Šv. Tomai Akvilieti, mano pirštai virpčioja ir kreta, iš tiesų cirpčioja ir Creta. Svieski man tą išjungtą muziką, užgesintas lempas, nurinktus stalus, vis tiek aš kamuojuos, iš tiesų camuojuos

Labas, Pauze. Pauzė galėtų būti merginos vardas, nes tai irgi savotiška svaigulio rūšis, transas, opijaus garai. Štai veikei kažką, gyvenai kažką, prisiveikei, prisigyvenai, citatos dar sukasi smegenų viniluose, pirštai dar guli ant klavišų ir staiga – pauzė.

Salut, sijonuotasis. Nesąmonės, šitas žodis. Iš pagarbos nesąmonėms jų vardą miniu tik labai prireikus, nesąmonės dažniausiai toks reikalas, kurio niekad ir nevadini nesąmonėm. Galima gyventi lengviau ir neprotingiau – be jų.

Labas, sijonuotasis Cortázarai. Gerai, traukiam Julio iš ikonostaso, galim atgaivinti ne tik kronopus, bet ir Travelerį ar net Orasijų Oliveirą, perpilti į jų gyslas savo rašalą. Dvejetainė sistema viską sugeba, tą žinojo dar Mo(r)zė.