Visa karalystė subėgo pažiūrėti baltaplaukio berniuko, kuris „turėjo gražų veidą ir mėlynas akis“, tačiau elgėsi greičiau kaip lokys nei žmogus ir nerodė jokių protinių sugebėjimų. Ilgą laiką mokytas žmogiško elgesio, jis niekada nebeįveikė „natūralaus žiaurumo, kuriuo užsikrėtė gyvendamas tarp žvėrių“, neišmoko kalbėti, sunkiai vaikščiojo stačiomis.