Menai

JŪRATĖ VISOCKAITĖ

Restauracija: „Skrydis per Atlantą“, 1983

Iškart po „Skrydžio“ išėjo Roberto Verbos ikonografinis dokumentinis „Lituanikos sparnai“, o švenčiant 80-metį, 2013 m., į režisūrą palinkęs R. Sabulis (!), matyt, jausdamas dvasinę stoką ir šiaip taip iš verslininkų susirinkęs lėšas, nufilmavo dar vieną dokumentinį – „Lituanica paslaptis“ su avantiūristo S. Dariaus paveikslu.

ROSANA LUKAUSKAITĖ

Žvarbi dangaus plūdė

  Liepos 10 d. galerijoje „Si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) atidaryta Rolando Marčiaus tapybos paroda „Padangių žiotys“, kurioje reflektuojamas pajūrio regiono kraštovaizdis ir istorinė atmintis. Autorius tęsia ankstesniame tapybos cikle „Memelio mėlis“ pradėtas Klaipėdos spalvinio kolorito ir jam būdingų santykių paieškas bei persvarsto nusistovėjusius vietos motyvus. Savo santūria tapybos kalba menininkas sukuria poetiškus vaizdus, kurie kaip Foucault svyruoklė gali tuo…

JŪRATĖ VISOCKAITĖ

Restauracija: „Neatmenu tavo veido“, 1988

Ką gi teigė 30-mečio režisieriaus Raimundo Banionio filmas „Neatmenu tavo veido“, sukurtas jau lygiagrečiai su kuriamu Sąjūdžiu? Filmas, kaip dabar galvojame, gal net buvęs kultinis, nes po kelių dešimtmečių padaryta jo adaptacija „Širdys“ (rež. Justinas Krisiūnas, 2018). O šito mūsų kine dar nesulaukė nė vienas kūrinys.

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Atsarga gėdos nedaro

  Karolio Kaupinio filmo „Nova Lituania“ premjera daugeliui sukėlė euforiją: pagaliau geras filmas, gražiai įprasmintas nepriklausomybės trisdešimtmetis. Turima omeny – režisierių, kurie būtų veiksnūs padaryti tokį filmą, Lietuvoje yra mažiau nei vienos rankos pirštų. Filme daug atpažįstamumo: to, kas aktualu ir šiandien. Pvz., liguistas premjero taupymas per krizę, prezidento troškimas „padaryti kažką, kad visi matytų“. Galima nujausti, kad tam jis…

AGOTA GINTUTYTĖ

Tapatybės paieškos Honkongo kine

  Istoriniai momentai, kai tautai tenka apsvarstyti savo identitetą ir nuspręsti, kuriuo keliu eiti, yra būdingi kiekvienai valstybei. Honkongo atveju šis laikotarpis truko keliasdešimt metų, kai artėjo vadinamoji „grąžinimo“ Kinijai data – 1997 m. liepos 1 d. Ilgą laiką buvęs įvairių migrantų miestas atsidūrė kryžkelėje. Nežinomybė ir nerimas dėl ateities atsispindėjo ir Honkongo kine: identiteto problema iki šiol lieka jautri,…

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Iš bloknoto (12)

  Neringa ruošiasi tapti Lietuvos kultūros sostine. Nelengva tai daryti po karantino, kuris, šiaip ar taip, buvo sustabdęs laiką ir darbus. Neseniai rašiau, kad vietoj kultūros centro „Agila“ tebežioji duobė, bet po kelių dienų aplink duobę ėmė krutėti darbininkai, besirengią įgyvendinti paskutinį kartą skelbtą konkursą laimėjusį projektą. Taigi duobėje spėjusios įsikurti antytės išskrido, nustojo kurkti ir varlės. Visiems rūpi, kaip…

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Iš bloknoto (11)

    Visai neseniai, jau karantino metu, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje buvo parengta ir atidaryta paroda „Objektyve – portretas“. Pradžioje ji veikė tik internete, virtualioje erdvėje. Tikrai įdomus ir net kiek netikėtas parodos sumanymas: jos rengėjai pateikia mums muziejaus rinkiniuose saugomų Lietuvos žydų dailininkų nutapytų portretų kolekciją, kurios darbus ekspozicijoje sieja scenografės ir fotomenininkės Aleksandros Jacovskytės užfiksuoti patys kūrėjai.…

VANDA PADIMANSKAITĖ

Kas tas OM, klausia viršininkas

    Gerai, kai paveiksluose vis randasi taškų, į kuriuos galima ilgai žiūrėti. Žiūrėdama nugirstu, kaip Evelinos Paukštytės klausia buvęs jos pašto viršininkas: „Klausyk, o kas tas OM?“ Ji pasakoja – tai ramybės garsas, dieviška vibracija. Žmogus visą gyvenimą gyveno be OM. Kaipgi čia taip išėjo? Viršininkas klauso. OM… OM… Po ilgoko paveikslų siužetų stebėjimo ir meditavimo atsitraukus toliau esu…

IEVA ZIGMANTAITĖ

Architektūra yra jausmas

  Jau beveik vidurnaktį leidiesi nepažįstamame Denverio oro uoste. Čia pasitinka tamsa ir šviesa. Nakties tamsa, skrodžiama balto, ryškiai apšviesto, palapines primenančio tentinio oro uosto stogo. Sunkiai suvoki, kas tai, nes kelionė buvo sunki ir esi pavargęs. Žinai tik, kad netrukus padėsi pėdą naujoje šalyje, naujame žemyne. O neįprasti pirmo pamatyto pastato ornamentai dar labiau stiprina kirbančias mintis, kad laukia…

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Iš bloknoto (8)

Karantino laikais mūsuose stengiamasi namie užsidariusiems žmonėms suteikti kuo daugiau įspūdžių ir galimybių kitaip dalyvauti visuomenės gyvenime. TV ekranuose rodomi spektakliai, išskleidžiamos vienoj ar kitoj galerijoj parengtos, bet neapžiūrėtos parodos. Nespėjom. Bet spektaklis be kontakto su aktoriumi ir dar perteiktas operatoriaus parinktu rakursu neteikia tikro ryšio malonumo ir net suvokimo.