Degutytės eilėraštyje skausmo ir mirties situacijoje pasirodanti katė ar šuo neturi racionalumo, negali atstovauti diskursui, bet turi kūniškumą ir nuovoką, t. y. tai, ko toje situacijoje reikia, kas leidžia išbūti šalia, tam laikui atsisiejant nuo bendro pasaulio, – anot Lingio, „kai nebėra ką veikti, išskyrus kentėti“.