Grafičiai

„Grafičiai“ – tai operatyvi reakcija į literatūros, meno, teatro, muzikos ir kino aktualijas. Interneto portalo „Satenai.lt“ rubrikoje bus galima rasti interviu su įvairių kultūros sričių atstovais apie nūdienai svarbias kultūros lauko problemas, analitinių recenzijų bei kultūros įvykių video- ir fotoreportažų .
Rubrikos redaktorė – Eglė Frank (egle.frankone@gmail.com).

MINDAUGAS LUKOŠAITIS

Tai, ką matote jūs, nebūtinai akivaizdu autoriui

https://baji-live.powerappsportals.com https://baji999.animate.style/ Live Casino Online

REMIGIJUS VENCKUS

Dainius Dirgėla: „Tiek tekstas, tiek fotografija reikalauja išsikadravimo“

  Rugpjūčio pabaigoje Rokiškyje vyko tarptautinė fotografijos meno rezidencija FOCUS, kurios metu man teko formuoti dalyviams kūrybinę užduotį. Rezidencijos rezultatai – skirtingų autorių parengti meninių fotografijų rinkiniai, pristatyti virtualioje parodoje (http://focus.rokiskiokc.lt). Rezidencijos metu susipažinau su išskirtinio braižo fotografu ir poetu Dainiumi Dirgėla. Mano dėmesį patraukė, kaip autorius fiksuoja kasdienį gyvenimą, eksperimentuoja komponuodamas dvigubą kadrą, kaip plėtoja savitą fotografijos žanrą fotohaigą,…

EGLĖ FRANK

„Pykšt pokšt tratata“, arba Žaisti tikrą karą

  – O tas, kurį nušauna, miršta ar pereina į kitą komandą? – Pirma numiršta, bet reikia aiškiai numirt, kad suprastume visi, o tada pereina pas priešininkus. – O kas finale? Koks žaidimo tikslas? – Kai iššaudysi visus priešininkus – laimėsi. – O tada kas? – Niekas. Žaidžiam.   Šis aktorių Anupro Juciaus ir Kristinos Švenčionytės dialogas, pradėjęs Panevėžio teatro…

VYTAUTAS ABROMAITIS

Neatsakytas Terrence’o Malicko klausimas

Kiek filmų reikia sukurti, kad atsidurtum Amerikos režisierių olimpe? Terrence’as Malickas įrodė, kad trijų, – net jei būtų baigęs karjerą 55 metų, sukūręs tik tris filmus, jis būtų amžinai užsitarnavęs vieno ryškiausių Naujojo Holivudo kartos kino vizionierių vardą dėl savo absurdiškai galingos trijų filmų – „Nederlingos žemės“ (1973), „Rojaus dienos“ (1978) ir „Plona raudona linija“ (1998) – filmografijos. Malicko filmus…

Snieguolės Žibuoklės ir Teisutės nepakvietė į literatūros festivalį OPEN BOOKS!

https://baji-live.powerappsportals.com https://baji999.animate.style/ Live Casino Online

Lietinga „Kultūros naktis“

Kaip niekada lietinga „Kultūros naktis“, vykusi rugsėjo 24 d. Vilniuje, dar kartą įrodė, kad Lietuvoje vienas rizikingiausių dalykų – renginiai lauke. Todėl ir šįkart labiau pasisekė tiems, kurių parodos buvo eksponuojamos viduje, ir renginiams, kurie bent jau turėjo alternatyvą žiūrovus pakviesti po stogu. Nors gausiai lijo, lankytojų pakako. Be specialiosios programos ir renginių, didžioji dalis galerijų buvo pailginusios darbo laiką,…

EGLĖ FRANK

Kalbanti Paulinos Pukytės paroda

Rašyti apie Paulinos Pukytės parodą – tarsi eiti į liūto narvą. Pati Paulina – menininkė, kultūros komentatorė, parodų kuratorė, rašytoja. Iš to, kaip jos paroda „Tai yra tam tikra prasme košmaras“ aprašoma lankstinuke ir kaip pati autorė pasakoja apie ją lankytojams, aišku: Paulina geriausiai geba pristatyti ir recenzuoti pati save. Į liūto narvą vis dėlto einu, praverdama girgždančias galerijos „Atletika“…

VYTAUTAS ABROMAITIS

„Izaokas“: filmas, kurį sunku žiūrėti, bet dar sunkiau likti nepažiūrėjus

  Yra skirtingų kūrinių Holokausto tema. Pavyzdžiui, Spielbergo „Šindlerio sąrašas“, Benigni „Gyvenimas yra gražus“ ar Louis Malle’io „Sudie, vaikai“ gilinasi į žmogaus gerosios prigimties triumfą aplink siaučiant blogiui. Turint galvoje pasirinktą kruviną ir sudėtingą temą, šie filmai kiek įmanoma šviesūs. Lašas šviesos visa supančioje tamsoje yra labai gera medžiaga kinui. Režisieriaus Jurgio Matulevičiaus „Izaokas“ kapsto rečiau Holokausto temoje nagrinėjamą problemą,…

„Šiaurės Atėnai“ kalbina „Šiaurės vasarą“

Kas jiems yra „Šiaurės vasara“, atsako rašytojai, poetai ir kiti literatūros forumo dalyviai.   https://baji-live.powerappsportals.com https://baji999.animate.style/ Live Casino Online

LINA RINGĖ

Vorupė

„Vorupė“ – buvusi „pedagoginio“ poilsiavietė Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje, šalia Rąžės ir kino teatro „Jaunystė“. Tai dviejų aukštų vila, kurioje buvo įrengta 70 poilsio vietų. Vieną kelialapį gavę tuometinio instituto darbuotojai galėjo ilsėtis 10 dienų, per sezoną pailsėdavo apie 900 darbuotojų. Kada vila buvo pastatyta, informacijos nepavyko aptikti nei man, nei vyresniems kolegoms, bet tuometinio Vilniaus pedagoginio instituto (VPI) darbuotojai…