Author Archive for lina cerniauskaite
Iškyla su Magdolna
GINTAUTAS LESEVIČIUS Atrodė, kad varna tuoj nusisuks galvą. „Žiūrėk, – rodė mano kaimynės Magdolnos lūpučių brūkšnys, – ta varna tuoj tuoj nusisuks galvą, žiūrėk, kaip jinai sukioja į šalis galvą.“ Varnos profilyje žiojėjo akis – stiklinė, juoda, sugerianti mus abu su Magdolna, sėdinčius priešais kits kitą parietusius kojas languoto užtiesalo kraštuose
Ką XXI a. byloja pagoniškos vestuvės bažnyčiose
2012 m. gruodžio 22 d., per žiemos saulėgrįžą ir simbolinę pasaulio pabaigą, Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčioje suskambo menų klubo „Kaukoras“ atliekama folkloro opera „Saulės vadavimo apeigos“.
Gražuolė ir pabaisa
DAINIUS JUOZĖNAS Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleivių ir alumnų tėvų grupės pagrindu susikūręs neformalus Šeimų sąjūdis jau bene septyneri metai puoselėja tokią tradiciją – kartu švęsti Vasario 16-ąją. Rasų kapinių lankymas, dalyvavimas mitinge prie Signatarų namų vainikuojami pokyliu vieno viešbučio restorano salėje.
Poezija ir tiesa
JOHANN WOLFGANG GOETHE Ir anksčiau autorių domino ne tik šis vaidinimas1; kol jį kūrė mintyse, rašė, perrašinėjo, spausdino ir platino, jo dvasioje gimė daug kitų vaizdų ir sumanymų.
Laiko kamštyje
REGINA JASUKAITIENĖ Susiruošiame į „Katedrą“, į Koršunovo pastatymą Nacionaliniame dramos teatre. Pagal recenzijas ir draugių atsiliepimus kuriu „viziją“, įdomu, kiek atitiks jaunystėje skaitytą Justino Marcinkevičiaus dramą.
Tragiškoji didybė
Kai pasižiūriu į tavo dangų, – tavo pirštų darbą, – į mėnulį ir žvaigždes, kas yra žmogus, kad jį atsimeni, kas yra mirtingasis, kad juo rūpiniesi? Tu padarei jį tik truputį žemesnį už save ir apvainikavai jį garbe ir didybe.
Tadas Kosciuška, bet ne tas, apie kurį pagalvojote
Kartą Tadą supakavo milicija. Nugabeno į skyrių T. Kosciuškos gatvėje. Mentai klausia: „Pavardė?“ Sako: „Kosciuška.“ – „Tai gal ir Tadeušas būsi?“ – „Taip, – sako, – Tadas.“ Mentai pamanė, kad vyrukas šaiposi. Namo grįžo visas mėlynas.
Paminklas tautų santykiams paribyje
VIDAS POŠKUS Tai, kad skulptūra stovi ne pačiame Vilniuje, o jo paribyje – sostinės orbitoje besisukančiame lenkiškame „štetle“, visaip (ir neigiamai, su pagieža, ir neutraliai, bet dažniausiai su ironija) linksniuojamame Nemenčinės mieste, suteikia peno mintims ir kalboms apie daug ką – apie tautų santykius
Kai užaugsiu, būsiu filmas
AURELIJA AUŠKALNYTĖ Nori to ar nenori, šiuolaikinis žmogus nuolat yra viena koja pasauly, o kita – kokiam nors pusiau pasauly, pavyzdžiui, objektyve – nepastebimos vaizdo kameros saugo teritoriją, pro kurią jis eina namo ir į darbą, vasarą turistai įamžina jo siluetą, kaip tyčia kertantį Katedros aikštę
