LINA GIRSKYTĖ Krykštaudamas varteisi lovelėje, o žvitrios akutės vis lakstė pirmyn–atgal. Pirmyn–atgal lingavo lopšys, meistriškai tavo tėčio padirbtas. Norėjau pataisyti užkritusius ant veido plaukus, bet tu tik pasimuistei, ranka pamosikavai man prieš nosį ir neleidai. Jau tada supratau, kad esi ypatingas.